Ant palangės, balkone ir daržo lysvėje auginamos sėjamosios gražgarstės (Rucola selvatica). Dažnai jos vadinamos lotyniškai — rukolomis. Šie bastutinių (Brassicaceae) šeimos laukinės floros augalai buvo žinomi jau antikos laikais. Natūraliai auga Viduržemio jūros regione ir siekia 50-150 cm aukštį.
Lietuvoje dar nedažnos
Sėjamosios gražgarstės Lietuvoje neįprastos, dar retokos. Europoje jos vertinamos dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus ir pipirnes. Lapuose, sėklose gausu garstyčių aliejaus, vitaminų C, B1, B2, B6, PP, kalio, magnio, geležies, fosforo.
Pavasarį pasėtos gražgarstės vasarai pasėjus iškelia gelsvai baltus žiedus, subrandina sėklas, kurios gali pakeisti garstyčių grūdelius.
Kartoką skonį joms suteikia alkaloidas laktucinas.
Sėjamosios gražgarstės — lapinių salotų rūšis ilgais (8-10 cm), karpytais, tamsiai žaliais, labai vienodais lapais. Mūsų klimato sąlygomis jos užauga 20-25 cm aukščio. Kaip ir kitos salotos, gražgarstės dauginamos sėklomis, auga vešliai ir greitai, turi vertingus lapelius, kurių maistinėmis savybėmis prilygsta giminaitėms.
Jaunais lapeliais puošiami patiekalai. Jie tinka salotoms vieni ar su kitomis salotomis. Gražgarstėmis galima skaninti padažus, picas, varškę, kitus patiekalus. Pavasarį pasėtos gražgarstės vasarai įpusėjus iškelia gelsvai baltus žiedus, subrandina sėklas. Jos gali pakeisti garstyčių grūdelius, paskaninti konservuojamas daržoves, naudojamos aliejaus gamybai.
Auginimo ypatumai.
Gražgarstės geriausiai auga puveningame, mineralinėmis trąšomis tręštame, lengvame ir drėgname priemolyje ar priesmėlyje. Nemėgsta įmirkusios dirvos. o rūgščią būtina pakalkinti. Dirvos pH turi būti 6-6,8.
Geriausi priešsėliai yra kopūstai, pomidorai, paprikos, bulvės. Nerekomenduojama auginti po moliūgų, salotų.
Toje pačioje vietoje gražgarstes reikėtų auginti po 2-3 metų. Į daigynėlĮ sėklos sėjamos kovą-balandį (0,5 cm gylyje), į lysvę – balandi-gegužę (2-3 cm gylyje). Daigai sodinami 20×20 cm atstumais. Lauke pasėtas gražgarstes būtina išretinti 10-15 cm atstumais. Šios salotos nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą, drėgmę. Optimali dygimo temperatūra yra 8-15 °C, o augimo – 15-20 °C. Esant per 23 °C šilumos, jos nesudygsta.
Vegetacijos metu gražgarstės, kaip ir kitos salotos, laistomos ryte. Rekomenduojama pilti daugiau vandens, bet rečiau. Jo poreikis priklauso nuo vegetacijos laiko, šviesos ir temperatūros. Karštesnę vasarą, kai trūksta drėgmės, lapeliai būna aštresnio skonio, greičiau susidaro žiedynai. Tręšti geriausia kompleksinėmis mineralinėmis, daugiau kalio turinčiomis trąšomis (200-250 g/m2). Norint turėti šviežių lapelių, visą vasarą galima sėti kas 10-15 dienų. Nupjauti kereliai atželia. Derlius imamas birželio-rugsėjo mėnesiais.
Gražgarstės (rukolos) auginimas video (anglų kalba):
Kiekvienas pavasaris ypatingas tuo, jog atsiranda taip išsiilgtos šviežios daržovės užaugintos čia, pas mus, turinčios tikrą skonį. Ant palangės auginu prieskonines žoleles, bet jei ir salotos užauga, būtinai bandysiu!
Labai mėgstu rukolą. Bandžiau šiais metais pasisėti vazonėlyje, bet kažkodėl neužaugo. Gerai, kad visose maisto parduotuvėje jų galima rasti, žinoma, namie užaugintą valgyti skaniau.