Vandens lelijos

Vandens lelija

Rinktis yra iš ko. Šiais Iaikais yra daugybė veislių, galinčių jus nudžiuginti ir neįprasta žiedlapių spalva (balta, geltona, oranžine, alyvine, tamsiai violetine, tamsiai raudona ir t. t.), ir skirtingų formų žiedais, ir įvairių atspalvių lapais. Vandens lelijų lapai, plūduriuojantys tvenkinyje, atrodo ypač gražiai, o jei dar jie ir neįprastos spalvos, tuomet tiesiog neįmanoma atplėšti akių. Spalva priklauso nuo pigmentų. Jauni būna tamsūs, bronziniai. Paskui baltų ir rožinių lelijų lapai greitai pašviesėja ir tampa žali. Tamsesnių, vadinasi, daugiau pigmentų turinčių augalų lapai ilgiau išlaiko bronzinį ir rausvą atspalvį, o geltonais ir oranžiniais žiedais žydinčių – marmuriniai, lyg su spalvotomis inkrustacijomis žaliame fone.
Kad gausiai žydėtų.
Jei jūsų tvenkinys yra pavėsyje, vargu ar sulauksite gausaus vandens lelijų žydėjimo – jos mėgsta saulę. Be to, šios gražuolės labai greitai išaugina naujus lapus. Vadinasi, joms reikia daug maisto medžiagų. Tačiau trąšų pilti į vandenį jokiu būdu negalima – taip tik pažeistumėte tvenkinio biologinę pusiausvyrą, sužadintumėte vienaląsčių dumblių žydėjimą ir sukeltumėte kitus nemalonius reiškinius. Vandens gražuolių mityba reikėtų pasirūpinti iš anksto, sodinant. Joms būtina paruošti specialų substratą – riebų molį ir gerą pūdinį (2 : 1) sumaišyti iki tešlos tirštumo. Jis suberiamas į pakankamai didelį indą. Kai kas pataria naudoti tinklinį konteinerį, bet iš jo maisto medžiagos greitai išplaunamos. Geriausia naudoti didelius plastikinius vazonus ar kitokius indus, turinčius angas šonuose ir apatinėje dalyje, ne aukščiau kaip 3-4 cm nuo dugno. Ant dugno pripilama stambiapluoščių durpių, įdedama šiek tiek substrato. Tada užberiama sunkiai tirpstančių trąšų, kuriose yra po lygiai azoto, fosforo ir kalio (50-100 g / 10 I substrato). Ant viršaus užpilamas lygus substrato sluoksnis. Vėliau vandens lelijų šaknys jį praaugs, pasieks trąšas ir jomis maitinsis. Ant substrato paviršiaus, pasodinę augalus, padėkite akmenų. Tvenkinio dugne supilama nedidelė kalvelė, ant kurios pastatomas indas su vandens lelija. Iš pradžių, kol nėra daigų, jis turi būti negiliai, 5 cm po vandeniu. Juk tvenkinio paviršius įšyla greičiau, o ir apšvietimas geresnis. Pradėjus augti lapams, indas palaipsniui leidžiamas gilyn, ir jums belieka laukti, kada gražuolė išskleis žiedą.
Kur žiemos?
-Jei jūsų tvenkinukas negilus, vandens lelijos vargu ar sėkmingai peržiemos, todėl jas reikia tinkamai paruošti.
-Jei tvenkinys negilus (pavyzdžiui, 70 cm gylio), rudenį teks nupjauti visus lapus, vazoną išimti ir įstatyti didelį kibirą, užpilti vandeniu ir pastatyti neįšąlančiame rūsyje. Augalai puikiausiai peržiemos. Gilesniuose telkiniuose augančios vandens lelijos paliekamos ten pat žiemoti. Lapus nupjauti būtina ir vienu, ir kitu atveju.
-Pavasarį vandens lelijos dauginamos šakniastiebiais. Per vasarą jos išsikeroja, atsiranda naujų kerų.
Persodinant augalus galima patręšti – į substratą įmaišyti šiek tiek perpuvusio mėšlo ir kompleksinių trąšų.

Vandens lelijų sodinimas video (anglų kalba):

Vandens lelijų persodinimas video (anglų kalba):

Vandens lelijų dauginimas video (anglų kalba):

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>