Tokias pievas kaip natūralios prie namų labai mėgsta susikurti skandinavai. Dažnai ir mums įkyri ar darosi per sunku, trūksta laiko rūpestingai prižiūrėti lygią veją, tad kodėl nepamėginus nuobodžios žalios vejos paversti beveik natūralia žydinčia pieva? Skaityti toliau
Šios gėlės jūsų sode žavės atsparumu, paprastumu ir spalvingumu.
Dekoratyvūs moliūgai. Vienmečiai, Gerai auga derlingoje dirvoje, Dekoratyvūs įvairių formų vaisiai išsilaiko visą žiemą iki pavasario.
Tiek kartotiniai, tiek individualūs projektai turi savų trūkumų.
Kartotinio projekto didžiausia blogybė ta, kad sklypo plotas turi atitikti pastato užstatymo plotą. Sklypo riba turi būti nutolusi bent 3 metrus nuo labiausiai atsikišusios pastato dalies (stogo krašto ir pan.), taip pat pasirinktas projektas turi atitikti savivaldybių specialiuosius architektūrinius, kultūros paveldo, aplinkosaugos, regioninių parku reikalavimus.
Individualių projektų trūkumas tas, kad kūrybinis procesas trunka ilgai. Projektui reikia skirti didesnę sumą pinigų, ir nėra garantijos, kad galutinis rezultatas atitiks lūkesčius.
Susiruošėte statyti namą, bet nežinote, kokį projektą — kartotinį ar individualų — pasirinkti?
Ko galite tikėtis iš vieno ir iš kito bei ką jums privalo suteikti architektas?
Kas tas kartotinis projektas? šiuo metu interneto erdvėje yra labai didelis pasirinkimas jau sukurtų namą projektų, todėl pagal savo kriterijus galima rasti tinkamą namo stilių ar dizainą. „Iš anksto parengti kartotiniai projektai sutaupys ne tik laiko, bet ir išlaidų. Juose pateikiami racionalūs, išbaigti, ekonomiški, dažniausiai naudojami statybose konstrukciniai sprendimai. Tokie projektai visiškai parengti statybai.
Apdailos, konstrukcijų medžiagos pateiktos įprastos, lengvai randamos prekybos vietose. Didžiausias kartotinio projekto pranašumas tas, kad patinkanti projektą galima pamatyti jau realizuotą sklype ir taip įsitikinti, ar susikurti kriterijai atitinka galutinį rezultatą. Kitu atveju galima daryti didesnius ar mažesnius projekto pakeitimus pagal jūsų poreikius“. Kitas svarbus kartotinio projekto pranašumas tas, kad galima greitai gauti užsakytą projektą ir pradėti statybas.
Individualus projektas. Jeigu nerandate tinkamo namo projekto, ieškote didesnio išskirtinumo, originalių sprendimų, tuomet galima rinktis individualų namo projektą. Namas būtų suprojektuotas pagal kliento pageidavimus, kriterijus ir konkretų sklypą. Individualų projektą verta rinktis, Skaityti toliau
Pomidorų augintojai dažnai skundžiasi, kad susisuka auginant pomidorų lapai. Dažniausiai taip būna dėl to, kad dirvoje yra netinkamas trąšų santykis. Nuo azoto pertekliaus spirališkai pradeda riestis pomidorų lapai. Jie gali suktis ir tada, kai antžeminė augalų dalis yra derli, o šaknys nusilpusios dėl dirvos užmirkimo arba perdžiūvimo. Gausi lapija per daug išgarina vandens, šaknys nepajėgia aprūpinti augalo drėgme ir maisto medžiagomis. Šiuo atveju reikia apskabyti apatinius pomidorų lapus.
Šiltnamiuose kartais pastebime, kad vaisiai nevienodai noksta. Jie būna su geltonomis dėmėmis, kurių vietoje, vaisiams prinokus, susidaro apmiręs audinys. Perpjovę vaisių matome, kad vidus sunokęs normaliai. Tai dažniausiai nereguliaraus laistymo ir kalio trūkumo požymis. Reguliariai laistant ir papildomai patręšus kalio salietra, pomidorai noksta vienodai. Nuo gausesnio tręšimo fosforo ir kalio trąšomis pomidorų vaisiuose padaugėja cukraus.
Liepa — vienas gražiausių mėnesių. Žydi vasarinės gėlės, viskas aplink žaliuoja. Dauguma žmonių gyvena atostogų nuotaikomis. Kad tos puikios savijautos nesugadintų ruduojantys spygliuočiai, gelstančiais dėmėtais lapais gėlės, būtina laiku pasirūpinti sodo gyventojais. Pirmiausia augalus papildomai patręškime. Tai svarbu atlikti iki rugpjūčio mėn., nes vėliau jau bus reikalingas rudeninis tręšimas su visiškai kitokios sudėties trąšomis. Rinkitės tik kokybiškas bei tinkamos sudėties trąšas. Būtinai perskaitykite trąšų aprašymus, nes dažnai paaiškėja, kad viliojančiai atrodančių ir brangiai kainuojančių pakuočių sudėtis yra visiškai menkavertė. Norint gauti tikrai akį džiuginančių rezultatų, reikia naudoti tokias trąšas, kurių sudėtyje yra ir mikro-, ir makroelementų.
Mokslininkai įrodė, kad augalams būtini:
• makroelementai: azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), siera (S), magnis (Mg), geležis (Fc); • mikroelementai: manganas (Mn), boras (B), varis (Cu), cinkas (Zn), kobaltas (Ko), molibdenas (Mo).
Vaistinė ramunėlė — labai seniai ir gerai lietuviams žinomas augalėlis. Vaistinės ramunėlės anksčiau būdavo auginamos kiekviename darželyje. Dabar jų dar galima pamatyti prie vyresnių žmonių namų. Žydi nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Augalas turi puikių savybių, todėl naudojamas ir liaudies, ir įprastoje šiuolaikinėje medicinoje užpilams ir ekstraktams. Jie itin veiksmingi persišaldžius ar varginant skausmingoms menstruacijoms, Be to, tai puiki priemonė sudirgintam skrandžiui raminti, skausmui sumažinti, prakaitavimui skatinti. Vaistinės ramunės žaliavą liaudies medicina vartoja ir tulžies išsiskyrimui skatinti. Ramunių žiedelių užpilai tinka vonioms, kompresams, skalavimui. Kompresais gydomos odos ligos. Šių augalų arbatos skatina prakaitavimą malšina pilvo, dantų, gerklės, reumato sukeltus skausmus, padeda sergantiesiems kepenų ir tulžies latakų ligomis. Mažina stresą. Ramunėlių kompresai naudingi, kai peršti akis. Žiedynų nuoviro galima mirkyti prakaituojančias pėdas.
Ramunėlės nuo seno žinomos kaip grožį puoselėti padedanti priemonė. Jos šviesina plaukus, stiprina jų šaknis, naikina pleiskanas. Puikiai tinka sutrūkinėjusiai rankų odai gydyti. Su medumi sumaišytos ramunėlės lygina raukšles, gaivina, ramina veido odą. Nuskintus žiedų graižus būtina kuo skubiau džiovinti. Vaistinių ramunėlių ‘žiedeliai džiovinami vėjo perpučiamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tokiomis sąlygomis jie gali išdžiūti per tris paras. Sausa žaliava laikoma lininiuose maišeliuose. Prieš vartojant ją kaip vaistą, reikėtų pasitarti su gydytoju. Užpilui reikia šaukštelio džiovintos žaliavos. Ji užpilama karštu vandeniu ir palaikoma 15 minučių.
BAKLAŽANŲ PRIEŽIŪRA IR KRŪMO FORMAVIMAS
Baklažanai Nuo liepos pabaigos ant baklažanų šoninių stiebų pasirodo žiedai. Kai jie prasiskleidžia. Pagrindinio stiebo viršūnė nupjaunama.
Virš antrosios užuomazgos nupjaunami šoniniai stiebai, kad greičiau formuotųsi ir augtų vaisiai. Iškarpomi visi silpni, nederantys stiebai. Ant kiekvieno augalo paliekama ne daugiau kaip po 3—4 vaisius.
Pomidorai. Paprastai paliekamas vienas pomidoro stiebas. Šoniniai ūgliai išskinami, kai užauga 2-5 cm ilgio. Juos skinti geriau ryte, nes greičiau užgyja žaizdos, ir augalai rečiau užsikrečia įvairiomis ligomis. Šoninės atžalos nulaužiamos iki pagrindo.
Per vasarą skinkite ligotus ir pageltusius lapus. Jeigu apatiniai lapai sveiki ir nesiliečia su žeme, jų skinti nebūtina. Pomidorų lapus skinkite kartą per savaitę ryte ir ne daugiau kaip po 2-3 lapus vienu kartu. Tą dieną pomidorų nelaistykite. Žemaūgių pomidorų augimą galima pailginti, jeigu paliksite vieną papildomą atžalą, 1š pradžių virš trečios kekės palikite du ūglius, paskui silpnesnę reikės nuskinti. Taip pailginamas augalo stiebas, jis vėl ima formuoti žiedynus.
Hipokratas teigė. Kad maistas turi būti ir vaistas, todėl visus produktus skirstė į karštus, sausus, drėgnus ar šaltus. Kiekviena ši grupė esą skirtingai veikia mūsų organizmą, todėl maitintis reikia taip, kad nebūtų pažeista jų pusiausvyra. Karšto, sauso maisto perteklius neigiamai veikta virškinimą ir kepenis, o per gausiai valgant Šaltą ir drėgną maistą galima susirgti kataru.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia organizme — dermė, kuri egzistuoja tik esant materijos ir energijos pusiausvyrai.
Šiai sutrikus, prasideda ligos. Šis klasifikavimas atitinka graikų filosofiją, pagal kurią visas pasaulis sudarytas iš keturių elementų: žemės, oro, ugnies ir vandens. Šie elementai siejami su keturiais metų laikais, o kartu ir su keturiais kūno skysčiais bei temperamento tipais — flegmatišku, melancholišku, sangvinišku ir cholerišku. Diagnozuojant ligą reikėdavo nustatyti, kurio skysčio pusiausvyra pažeista. Gydant žolelėmis būdavo bandoma ją atkurti.
Graikai ir romėnai apie vaistažoles rašė medicinos traktatus. II amžiuje Klaudijus Galenas sukūrė garsųjį „De simputibus“ — juo medikai vadovavosi daug amžių. Jis taip pat propagavo subalansuotą mitybą — kaip ir senovės kinai, indai ar persai. Ajurveda (senovės Indijos medicina) maistą skirstė pagal skonius: saldų, rūgštų, sūrų, aitrų, kartų ir aštrų.
