Paspartintas džiovinimas. Jei norite išdžiovinti ne per keletą dienų, bet per keletą valandų, rinkitės orkaitę. Žoleles vienu sluoksniu paskleiskite ant storo popieriaus lakšto (galite juo iškloti kepimo skardą) ir pašaukite į orkaitę. Liepsna turi būti pati mažiausia. Dureles palikite truputi pravertas. Po valandos patikrinkite džiovinamą žaliava, ji turi būti dar žalia, bet jau trapi. šaknų džiovinimas. Šaknys nugremžiamos, nulupamos, supjaustomos smulkiais gabalėliais ir džiovinamos iki 50° C įkaitintoje orkaitėje. Kartkartėmis jas reikia pamaišyti. Gabaliukai išdžiuvę, jei lengva laužyti pirštais.
Mėnesio archyvas: 2013 m. gegužės mėn.
Kokius langus rinktis?
Rėmai — iš medžio, plastiko ar aliuminio? Dėl būsimų langų rėmų medžiagos reikia apsispręsti iš anksto, o ne atvykus saloną apie tai pradėti skubotai svarstyti. Mat iš ko – medžio, aliuminio ar plastiko – bus gaminamas langas, tiksliau – jo rėmas, gamintoją vadinamas profiliu, visiškai priklauso nuo užsakovo norų ir prioritetų. Tad nėra ir didelio skirtumo, kam bus skirti langai – butui daugiabutyje ar individualiam namui.
XX a. pažymėtas plastiko ir naują kompozicinių medžiagą kūrimo bumu, o štai XXI a. mediena ne tik nepraranda savo pozicijų, bet demonstruoja tikrą renesansą. Mediena buvo, yra ir liks visiškai natūrali medžiaga, nesukelianti alergijos ir sukurianti sveiką namų aplinką, itin patvari, turinti žmogui taip patrauklaus universalumo, kuriuo negali prilygti jokia kita medžiaga. Dar verta paminėti estetines (sukuria namuose jaukumo įspūdį), puikias akustines ir šilumos izoliuojamąsias medienos ypatybes. Dėl plastinių medienos ypatybių (apdorojama specialiose džiovinimo ir impregnavimo kamerose gali tapti lanksti) dizaineriai ir konstruktoriai gali įgyvendinti pačius įvairiausius langų ir durų sprendimus.
Be to, daugumos rūšių medienai būdingas estetiškai patrauklus raštas, vadinamas tekstūra. Nekilnojamojo turto specialistai, konsultuodami, ar pirkti būstą, visada pridurs, jog nauji kokybiški (ir nepriekaištingai sumontuoti) mediniai langai sukuria papildomą nekilojamojo turto vertę.
Aliumininių profilių langams reikia labai mažai priežiūros, jie visiškai neteršia aplinkos ir neturi architektūrinių apribojimų dėl dydžio ir formos. Tačiau šie langai yra brangesni už medinių ir plastikinių profilių langus. Tiesa, aliuminio profilių langai truputi pralaidesni šilumai nei kiti minėti variantai. Skaityti toliau
DIDŽIOJI DILGĖLĖ (URTICA DIOCA)
DIDŽIOJI DILGĖLĖ (URTICA DIOCA) Tai plačiai vartojamas augalas. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Juo gydomos kepenų ir tulžies ligos, inkstų akmenligė, reumatas, bronchitas, nervų priepuoliai. Vartojamos ir šviežių dilgėlių lapų sultys. Preparatai žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Sultyse sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, opų, nudegimų. Plakantis šviežiomis dilgėlėmis gydomas reumatas. Dilgėlių lapų užpilas stiprina plaukų šakneles, mažina pleiskanojimą. Riebiems plaukams vartojamas spiritinis ekstraktas, kuris skatina plaukų augimą. Skaityti toliau
Kada ir kokius sėti pomidorus.
Apie pomidorų daigų auginimą daugelis daržininkų žino beveik viską, tačiau kai kurie dalykai vis tik yra ginčytini. Žinoma, daryti kažką nauja – neįprasta ir rizikinga. Vis dėlto pamėginti – verta.
Ar tiesa kad: kuo ilgiau augalas augs ant palangės tuo greičiau subrandins pirmuosius vaisius.
Tai pagrindinė klaida. Augalai, sudygę labai anksti (vasarį), jeigu trūksta šviesos ištįsta ir gali susirgti. Tokiu metu pomidorus galima sėti tik esant geram apšvietimui šildomame šiltnamyje. Vidutiniškai ir vėlai nokstantys pomidorai daigams auginti nešildomuose šiltnamiuose sėjami nuo antros kovo dekados, o ankstyvieji, auginami atvirame grunte, – kovo pabaigoje ar pirmoje balandžio pusėje. Tuo pat metu galima sėti ankstyvųjų, taip pat ir žemaūgių, veislių pomidorus bei hibridus.
Dienos šviesos augalai turi gauti bent 10-12 valandų. Ankstyvojo derliaus gausa labai priklauso nuo pirmųjų gyvenimo savaičių ir šviesa čia labai svarbi, kaip pagrindinis ilgalaikis „vitaminas“. Skaityti toliau
Kada ir kur sodinti agurkus?
Agurkai viena iš tų daržovių, kuri niekada nenusibosta. O daržas be agurkų tiesiog neįsivaizduojamas.
Neskubėk ir būsi pirmas…
Dabartinė agurkų veislės pritaikytos skirtingoms auginimo sąlygoms, jų įvairovė leidžia visur ir įvairiu metų laiku turėti šviežių agurkų. Jie auginami ir atvirame grunte, ir šiltnamiuose bei inspektuose. Agurkai sodinami daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Praktika rodo, kad neverta pernelyg sėti ir sodinti agurkų, nes dažniausiai vėliau pasodinti agurkai sėkmingai pasiveja savo šaltyje besikankinančius brolius. Norėdami šių daržovių turėti kuo ilgiau savo darže agurkus galite auginti įvairiais būdais.
Agurkai lauke
Laikas. auginant bet kokias daržoves lauke svarbiausia atsižvelgti į realias šių metų oro sąlygas. Lauke agurkus galima sėti ir sodinti, kai dirva 15 cm gylyje įšilusi iki 15 laipsnių celsijaus ir nebesitikima šalnų. Lietuvoje agurkai paprastai sėjami birželio pradžioje. Optimali agurkų dygimo temperatūra 21-23 laipsniai celsijaus ir daigai pasirodo po 4-5 dienų. Kai yra vėsiau – po 6-7 dienų. Vis dėl to birželio pirmoje pusėje agurkus reikėtų pridengti agro plėvele. Jiems išdygus galima padaryti paprastą konstrukciją iš sulenktos vielos, kuri pakels plėvelę nuo agurkų.
Kada ir kokias bulves sodinsime?
Diena kita ir po Lietuvos laukus pasklis bulvių sodintojai. Ką reikėtų žinoti apie bulvių sodinimą ir auginimą?
Tikslaus laiko nenusakysi Kokie gamtos reiškiniai rodo, kad atėjo laikas sodinti bulves, tiksliai nusakyti nėra paprasta. Bulviasodis priklauso nuo pavasario ankstyvumo, dirvos drėgnumo, įšilimo greičio ir kitų sąlygų. Bulvės gali sudygti, kai dirvos temperatūra – tik 4-5 °C, tačiau tada daigai auga labai lėtai, juos puola ligos, kurios dažniausiai daigus ir visą gumbą supūdo. Todėl geriausia jas sodinti tuomet, kai 10- 20 cm gylyje dirva yra iki 7-8 °C. Tokia temperatūra paprastai būna, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 8 „C šilumos. Len-gvos Pietryčių Lietuvos dir-vos išyla anksčiau, sunkesnės šiaurinės šalies dalies – vėliau. Bulves, kurių daigai yra 1 cm ilgio, galima sodinti dirvai išilus iki 5-6 C. Jei ketinama bulves pridengti plėvele, galima sodinti, kai dirva išyla iki 3-5 °C. Pagal fenologinius reiškinius, bulvės sodinamos kaštonams sprogstant.
Kokia veislė geriausia?
Lietuvos bulvių augintojai paprastai augina mūsų šalyje išvestas ir užsienines veisles. Pagal Lietuvos klimato sąlygas, atsparumą ligoms ir kenkėjams geriausiai tinka mūsų krašto selekcininkų išvestos veislės. Lietuva šiuo metu turi penkias bulvių veisles, įrašytas į Europos Sąjungos registrą: „VB Aista“„,Goda“„YB Liepa“, VB Kasa“ ir ,YB Venta“. Svarbiausia, kad būtų kokybiška bulvių sėkla. Skaityti toliau