Langų priežiūra

Lango dazymas

Langų priežiūra Pagrindinis medinių langų priežiūros reikalavimas — lango medieną būtina vieną du kartus per metus nutepti specialiu medienos priežiūros pieneliu. Tai suteikia ilgaamžiškumo ir atnaujina spalvą.

Plastikiniams langams reikia mažai priežiūros. Jų valymui negalima naudoti agresyvių priemonių. Užtenka kelis kartus per metus vandeniu suvilgyta kempinėle ar šluoste nuo paviršiaus nuvalyti dulkes ir nešvarumus. Plastikinius profilius galima valyti vandeniu su muilu ar soda.

Statybos ar remonto darbų metu būtina apsaugoti nuo statybinių medžiagų, nes jos, patekusios ant lango paviršiaus, padaro nepataisomų pažeidimų, Taip pat negalima naudoti itin tvirtų klijuojamųjų juostų. Skaityti toliau

Vaistinė gelsvė

Vaistine gelsve

Vaistinė gelsvė  90-150 cm aukščio. kvapnus daugiametis žolinis augalas, turintis trumpą, storą šakniastiebį. Dauginamas sėklomis, daigais, dalijant 3 metų kerus, šaknų auginiais. Dirvai nėra reiklus, gerai žiemoja.

Prieskoninei žaliavai vartojami švieži ir džiovinti lapai, šaknys bei sėklos. Tinka mėsos, žuvies, daržovių patiekalams gardinti, dedami padažus. Stiprus aromatas primena grybus bei salierus.

Darželinis dašis

DARZINIS DASIS
Prieskoninis augalas, turintis pipirus primenanti kvapą bei skonį. Maistui vartojami žali ir džiovinti lapai, kuriais skaninamos sriubos, padažai, mėsos bei žuvies patiekalai.

Auga priesmėlio ir gausiai patręštose vidutinio sunkumo priemolio dirvose, mėgsta saulėtas vietas. Atsparus šalnoms, sėjamas balandžio pabaigoje. žolė pjaunama prieš žydėjimą.

Melisa

Melisa

Maistui vartojama šviežia ir džiovinta žolė, turinti citriną primenantį kvapą. Dauginamos dalijant kerelį, sėklomis ir daigais.

Gerai auga nepiktžolėtose priesmėlio dirvose. Žydi antraisiais metais liepos ir rugpjūčio mėn., žolė pjaunama žydėjimo pradžioje.

Čiobrelis

čiobrelis

10-20 cm aukščio augalas, maistui vartojama šviežia ir džiovinta žolė. Tinka paukštienos patiekalams, sriuboms. sūriams skaninti. Augalas dekoratyvus ir medingas,

gerai auga apsaugotose nuo vėją priemolio ar priesmėlio dirvose. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus. žiemoja pridengtas. Žydi birželio — rugsėjo mėnesiais.

DILGĖLĖ – VITAMINŲ ŠALTINIS

dilgeliu-sultys

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maisto papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų — geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio. Dilgėlės lapuose yra C, K,E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A.

Maistingumu dilgėles du kartus lenkia morkas ir net tris kartus — špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms. Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti su verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jei norime jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėme daugiau, gerai nuplovę paskleiskite vienu sluoksniu ir sušaldykime šaldiklyje — turėsim puikių vitaminų. Dilgėlių galima ir susidžiovinti. Džiovintos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.

Dilgėlių blynai Užmaišyti blynų tešlą. Pasūdytame vandenyje išvirti dilgėles, nuvarvinti ir 2 kartus permalti mėsmale. Jas sumaišyti su blynų tcšla. Kepti aliejuje. Blynai būna skanūs ir vieni, ir surnaišyti su rūkyta žuvimi.

Dilgėlių kukuliai 6 asmenims. 0,5 kg šaltų virtų su lupenomis bulvių nulupti ir sumalti mėsmale. 0,5 kg dilgėlių išvirti, sumalti ir sumaišyti su bulvių mase. Į šią masę įdėti apie 4 šaukštus miltų, 2 kiaušinius, cukraus, pipirų ir kitokių prieskonių. Viską gerai suminkyti. Jei kiaušinių dėsite mažiau, reiks daugiau pilti miltų. Iš šios tešlos suvolioti kiaušinio dydžio kukulius ir virti pasūdytame vandenyje 15-20 min. Valgyti galima ir su bruknių uogiene.

Dilgėlių skanėstas Pusę šaukšto smulkiai supjaustytų svogūnų pakepinti riebaluose. į tą pačią keptuvę dėti apie 1 litrą žalių dilgėlių. Kai dilgėlės apkeps, įpilti 3 šaukštus miltų, stiklinę pieno ir virti, kol masė sutirštės. Viską supilti į puodą. Tada įberti druskos, pipirų, 4 šaukštus tarkuoto sūrio arba tarkuotų bulvių. Atskirai išplakti 1-2 kiaušinių trynius ir baltymus. Puodą nukelti nuo ugnies, į jį pirmiausiai supilti trynį, paskui pusę šaukštelio ruginių miltų, po to iki putų išplaktą baltymą. Masę atsargiai išmaišyti, sudėti į formą ir kepti orkaitėje apie 10 min.

Dilgėlių ir žuvies apkepas Ant formos dugno sudėti rūkytą arba ant grotelių keptą žuvį, užpilti baltuoju padažu, paruoštu kartu su išvirtomis, susmulkintomis dilgėlėmis. Apibarstyti maltais džiuvėsėliais ir kepti orkaitėje, kol gražiai paruduos. Dilgėlių lietiniai su ridikėliais Paruošti tešlą iš išvirtų ir sumaltų dilgėlių, miltų, bulvių košės, lieso pieno, kiaušinių. Ridikėlius išvirti pasūdytame vandenyje. Juos dėti į iškeptų lietinių vidų, vietoje paprasto įdaro. Susuktus lietinius apkepinti, apibarstyti kmynais ir paduoti su ištirpintu sviestu ar grietine ar pasukų padažu. Dilgėlių salotos su kiaušiniu 200 gramų dilgėlės lapų, 2 virti kiaušiniai, 2 šaukštai grietinės, pagal skonį druskos ir acto. Gaminimas: dilgėlių lapus nuplauti, apvirti 3-5 minutes, išversti ant sieto, susmulkinti peiliu, įdėti virto kiaušinio griežinėlių, pasūdyti, pagardinti actu ir grietine.

KĄ MATO BITĖS?

Bites akys

Bitė turi penkias akis: šonuose 2 dideles, sudėtines akis ir galvos priešakyje arba viršugalvyje 3 mažas, paprastas akis. Sudėtines akys yra sudėtos iš daugelio mažų akelių. Abiejose bičių motinos akyse tokių akelių yra 6 000— 10 000, bitės darbininkės akyse — 8 000-12 500 akelių, o trano akyse — 14 000 – 26 000 akelių. Taigi trano sudėtinės akys beveik dvigubai didesnes už bites darbininkes ir viršugalvyje jos net susisiekia. Tiek daug akelių tranui reikia, kad jis greičiau pamatytų motiną. Kuo greičiau motina apvaisinama, tuo geriau — ji sugrįžta į lizdą ir mažiau kyla pavojų jai pražūti. Spėjama, kad kiekviena akelė duoda tik daikto dalies vaizdą, Iš tų dalelių gaunumas visas daikto vaizdas. Vaizdą bitė mato taip, kaip žmogus (ne atvirkštinį). Sudėtinėmis akimis bitė gali matyti tiktai šviesoje ir jomis ji naudojasi tiktai išlėkusi oran. Sudėtinėmis akimis aiškiau mato tik tolimus daiktus. Tarp atskirą akelių yra chitino plaukelių, kurie saugo akį nuo sužeidimo. Paprastųjų, arba mažųjų, akių bitė turi 3. Jos išsidėsčiusios galvoje trikampiu. Bičių motinos ir bitės darbininkės akys yra beveik viršugalvyje, o trano — galvos priešakyje.  Jo sudėtinės akys užima visą viršugalvį ir mažąsias akis nustumia į priešakį. Paprastosios bičių akys panašios į žmogaus. Jos labai jautrios. Jomis bitės mato ir prietemoje. Paprastosiomis akimis bitės aiškiai mato tik artimus daiktus. Žiūrėdama sudėtinėmis ir paprastosiomis akimis kartu, bitė orientuojasi, toli ar arti yra koks nors objektas. Jei ji aiškiai mato daiktą sudėtinėmis akimis ir neaiškiai paprastosiomis akimis, supranta, kad jis toli. Ar bitė skiria spalvas? Tyrimai parodė, kad bitė atskiria 6 spalvas: geltoną, mėlynai žalia, mėlyną, tamsiai raudoną (purpurinę), violetinę ir ultravioletinę. Žmogus ultravioletinės spalvos nemato, o bitės šitą spalvą labai gerai mato, nes daugelis augalų žiedų turi ultravioletinę spalvą. Bitės skiria tų panašių augalų lapus arba į žiedų lapelius daiktų pavidalus; trikampių, keturkampių daiktų formų jos neatskiria. Bitės skiria ir žiedlapių skaičių, ypač penkialapius žiedus. Jos daug aiškiau mato judančius daiktus negu stovinčius. Todėl greičiau ir puola bėgantį arba rankomis mosuojantį žmogų.

Bites akys 2