Neretai manoma, kad obelis galima genėti tik žiemą arba anksti pavasarį. Tai netiesa. Jos. priklausomai nuo ūgio, amžiaus ir atsparumo, genimos beveik visą sezoną. Dažniausiai vaismedžiai genimi antroje žiemos pusėje (jeigu lauke ne šalčiau negu -10′ C) ir pavasarį iki žydėjimo pabaigos. Rečiau — vasarą, kai obelys sparčiai auga, ir ankstyvą rudenį, likus maždaug mėnesiui iki vaisių skynimo.

Žiemą dažniausiai genimi seni ir aukšti medžiai. Jei sodas didelis, pradedama genėti anksčiau, žiemą patariama genėti tik labai stiprias, šalčiui atsparias veisles, nepjauti labai storų šakų, nes per šalčius žaizdos sunkiai gyja. Jeigu sodas nedidelis, verčiau palaukti kovo arba balandžio. Nereikėtų ir vėluoti — specialistai sako, jog genėti galima net žydinčias obelis, bet geriausia vainiką išretinti iki pirmo profilaktinio purškimo insekticidais ir fungicidais (balandžio 15-20 d.).

Žiemą arba pavasarį tinka genėti senus, silpnai ir lėtai augančius medžius — jie bus vešlesni, augins daugiau ūglių. Sparčiai ir vešliai augančias obelis geriau genėti vasarą, tuomet jos mažiau augins ūglių ir lapų, saulė pasieks visas šakas, ir subręs daugiau kokybiškų obuolių.
Jeigu buvo genėta pavasarį arba medis yra tinkamai suformuotas, derančių obelų šoninės šakos vasarą neliečiamos. Išpjaunamos tik viršutinės, jeigu užauga per didelės (galima genėti praėjus maždaug 2 savaitėms po žydėjimo), patrumpinami nauji horizontalūs ūgliai arba išpjaunami, išlaužiami nereikalingi vertikalūs ūgliai, kurie labai sutankina vainiką. užstoja saulę ir eikvoja daug maisto medžiagų. Derančios obelys dar kartą genimos ankstyva rudenį, kai sparčiai auga ir noksta vaisiai. Tuomet vėl išpjaunami pernelyg augantys nauji ūgliai.

Naudingi video:
Obels genėjimas (anglų kalba):