Klausimas.
Turime sodą, kuriame auginame įvairių daržovių, tačiau agurkų beveik niekada neturime. Sėjame lysves po daržo plėvele. Agurkai auga lyg ir neblogai. Kai pradeda žydėti, nudengiame. Per savaitę lapai ima balti, pasidaro sausi ir augalas miršta. Keičiame agurkų auginimo vietą, bet vis tiek tas pats. Nežinau, kas yra žemei, gal ji apsikrėtusi kokia nors liga? Gal iš viso neverta agurkų auginti? Kitos daržovės auga neblogai. Z.V. Vilnius

Panašu, kad jūsų agurkus pažeidžia miltligė. Bąlantys agurkų lapai – pirmas šios ligos požymis. Agurkai serga dviejų rūšių miltlige: tikrąja ir netikrąja.

Tikroji miltligė, kai ant pažeistų dalių, dažniausiai ant lapų, atsiranda baltos spalvos miltuotų apnašų. Miltligės požymių galima pastebėti ir ant apyžiedžių bei stiebų, o ant agurkų vaisių aptinkama retai. Ligos pažeisti augalai menkai dera arba išvis nuskursta ir žūsta. Tai grybinė liga, kuriai atsirasti įtakos turi per didelė drėgmė ir temperatūros svyravimai. Pagrindinės miltligės priežastys yra per gausus laistymas, silpnas vėdinimas ir per didelė drėgmė esant žemai temperatūrai.

Be to, ligos sukėlėjai gyvena ir kaupiasi dirvoje, todėl didžiausia rekomendacija neauginti agurkų toje pačioje vietoje bent trejus metus. Tačiau iš laiško aišku, kad sėjomainos laikotės ir agurkų augimo vietą keičiate. Lysvę, kurioje ketinate auginti agurkus, galite apdoroti vario preparatais. 50 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) ištirpinkite 10 l vandens. Tokio kiekio pakanka 1 m2 dirvos gerai sulieti. Taip apsaugosite būsimą derlių nuo daugelio dirvoje gyvenančių ligų sukėlėjų. žinoma, geriausia tai padaryti rudenį. Žinokite, kad nuo dirvos apdorojimo iki sodinimo turi praeiti bent dvi savaitės.
• Dauguma platinamų agurkų veislių ir hibridų atsparūs miltligei. Tokias veisles ir rinkitės.
• Agurkus sodinkite rečiau, kad jie vėdintųsi. Iš jūsų laiško supratome, kad agurkai ilgą laiką (net iki žydėjimo) būna uždengti daržo plėvele. Tai gali būti pagrindinė priežastis – jie per mažai vėdinasi, o nudengti patiria didelius temperatūros svyravimus. Vasarą nėra reikalo lauko agurkų dengti plėvele. Uždengti galima nebent augimo pradžioje ir tai tik naktimis.
• Nelaistykite agurkų per gausiai ir neliekite šaltu vandeniu – jis turi būti oro temperatūros.
• Būtinai naikinkite piktžoles, nes kai kurios iš jų serga ta pačia miltlige kaip ir agurkai, tad gali pernešti ligą.
• Nepertręškite agurkų azoto trąšomis, laiku genėkite, kad augalai geriau vėdintųsi.

Liaudies išmintis sako, kad ligos lengviau išvengti nei ją gydyti. Taigi pirmiausia imkitės profilaktikos priemonių. Dažniausiai agurkai suserga būtent pradėję žydėti, todėl profilaktikos priemones reikia taikyti, kol jie dar tik auga ir turi 3-4 tikruosius lapus. Pradėti vertėtų ne nuo cheminių preparatų, o nuo liaudiškų būdų.
1 priemonė. 1 l pieno, 30 lašų jodo, 20 g skalbimo muilo drožlių. Viską gerai išmaišykite ir purkškite agurkus kas 10 dienų per visą jų augimo laiką. Ši priemonė agurkus saugo nuo daugelio ligų, o ypač nuo miltligės. Jeigu agurkai susirgo miltlige, galite išbandyti dar vieną nekenksmingą būdą.
2 priemonė. Pašildykite pieniškų (neraugintų) pasukų, praskieskite vandeniu ir purkškite agurkus. Purkšti galima ir grynomis pasukomis. Jei nepastebėjote, kada užpuolė liga ir ji jau pažeidė augalus, griebkitės česnakų.
3 priemonė. Išspauskite 50 g česnakų ir išmaišykite 1l vandens. Sandariai uždarykite indą ir palaikykite parą. Tada perkoškite ir supilkite į 9l vandens. Purkškite agurkus tokiu mišiniu kelis kartus.
Gero rezultato galite tikėtis nupurškę augalus pelenų tirpalu.
4 priemonė. 1 stiklinę pelenų užpilkite 2 litrais verdančio vandens ir sumaišykite su 10 g nedideliame vandens kiekyje ištirpinto skalbimo muilo. Tokiu mišiniu agurkus reikia purkšti 2-4 kartus kas 7 dienas.
Stiprinti augalus galima per lapus purškiant augalų priežiūrai skirtais botaninių ekstraktų produktais „Flama“, „Funres“, „Mimoten“ – purškiama 0,3 proc. šių produktų tirpalu, „Zytron“ purškiama pasigaminus 0,15 proc. šio produkto tirpalo. Jei liaudiškos priemonės agurkams nepadeda, vadinasi, liga įsismarkavo ir be rimtesnių priemonių neapsieisite. Pastebėję ryškius miltligės požymius, turėsite purkšti fungicidais „Topas“, „Candit“. Stenkitės kuo daugiau apipurkšti ir viršutinį, ir apatinį lapų paviršių.
Stipriai sergančius augalus ar jų pažeistas dalis būtina šalinti – taip liks mažiau užkrato. Baigus derėti agurkams kruopščiai nurinkite visas agurkų lapų liekanas, kad dirvoje neliktų žiemojančių infekcijos sukėlėjų.

„AGURKŲ LIGOS IR KAIP JAS GYDYTI“ VIDEO:

Agurkai viena iš tų daržovių, kuri niekada nenusibosta. O daržas be agurkų tiesiog neįsivaizduojamas.

Neskubėk ir būsi pirmas…

Dabartinė agurkų veislės pritaikytos skirtingoms auginimo sąlygoms, jų įvairovė leidžia visur ir įvairiu metų laiku turėti šviežių agurkų. Jie auginami ir atvirame grunte, ir šiltnamiuose bei inspektuose. Agurkai sodinami daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Praktika rodo, kad neverta pernelyg sėti ir sodinti agurkų, nes dažniausiai vėliau pasodinti agurkai sėkmingai pasiveja savo šaltyje besikankinančius brolius. Norėdami šių daržovių turėti kuo ilgiau savo darže agurkus galite auginti įvairiais būdais.

Agurkai lauke

Laikas. auginant bet kokias daržoves lauke svarbiausia atsižvelgti į realias šių metų oro sąlygas. Lauke agurkus galima sėti ir sodinti, kai dirva 15 cm gylyje įšilusi iki 15 laipsnių celsijaus ir nebesitikima šalnų. Lietuvoje agurkai paprastai sėjami birželio pradžioje. Optimali agurkų dygimo temperatūra 21-23 laipsniai celsijaus ir daigai pasirodo po 4-5 dienų. Kai yra vėsiau – po 6-7 dienų. Vis dėl to birželio pirmoje pusėje agurkus reikėtų pridengti agro plėvele. Jiems išdygus galima padaryti paprastą konstrukciją iš sulenktos vielos, kuri pakels plėvelę nuo agurkų.

Patarimas. Jei agurkus ruošiatės auginti ir šiltnamyje, ir lauke, tuomet lauke juos sėkite dar vėliau – birželio viduryje.

Vieta. Agurkams turėtumėte parinkti šiltą, saulėtą ir kuo aukštesnė daržo vietą. Čia ir stiprus lietus neskandins ir nesupūdys šaknų „kakliuko“. daržininkai visada pataria agurkus sodinti keliose vietose. Atsidūrė skirtingose lysvėse ir augdami skirtingomis sąlygomis, jie leidžia tikėtis užtikrinto derliaus: jei ne vienoje, tai kitoje vietoje agurkai tikrai užderės. Rinkdami vietą agurkams atsiminkite, kad jie neturėtų atsidurti ten, kur pernai augo patisonai, moliūgai ir, žinoma agurkai.

Patarimas. Dar viena natūrali gudrybė – ilga agurkų lysvė prie obels. Tai gera kaimynystė. Be to, agurkams bus sudarytos skirtingos sąlygos: vieni augs dar saulėtoje, obels šakų neužtemdytoje vietoje, o kiti, arčiau obels, atsidurs pavėsyje, derliaus sulauksite skirtingu metu.

ĮDOMU. Nuostabios agurkų trąšos yra duonos raugas. pasigaminti jį visiškai paprasta. Pririnkite 2/3 kibiro duonos plutelių ir sužiedėjusios duonos atliekų, užpilkite jas vandeniu, paslėkite ir rauginkite vieną savaitę šiltoje vietoje.  Raugą praskėskite vandeniu (1:3) ir liekite agurkus. Kiekvienam augalui aplink šaknis supilkite po 0,5 skiesto raugo. Agurkai ima augti kaip ant mielių! Jie gausiau žydi, mezga daugiau vaisių, lapai ne taip gelsta.

Dirvos paruošimas. Lysvės lauke auginamiems agurkams taip pat ruošiamas iš anksto. Žemę reikia ruošti taip pat, kaip ir šiltnamiams. Rekomenduojama suformuoti iškilias lysves, nes jas geriau įšildo saulė, o lyjant lietui ne taip užsimiršta vanduo. Lysvės daromos 60 cm pločio su 40-50 cm tarpais. ruošdami dirvą agurkams prisiminkite, kad giliai perkasti dirvos nereikia – pats geriausias ir derlingiausias sluoksnis turi būti paviršiuje. trąšos bei kompostas turi būti įterpiami į dirvą maždaug 5 cm. Likus 10 dienų iki numatomos sėjos lysves geriausia palaistyti 60 laipsnių celsijaus temperatūros kalio permanganato tirpalu (10 l. vandens – 1g kalio permanganato) kiekvienam kvadratiniam metrui pilant po 5-6 litrus. Paruošę dirvą ją kelioms dienoms galite uždengti plėvele, kad žemė geriau įšiltų. Dieną prieš sodinant agurkus lysves reikia palaistyti 40 laipsnių vandeniu ir vėl uždengti agro plėvele, kad dirva išsaugotų dirvą ir šilumą.

Sodinimas. sodinti rekomenduojama jau padaigintas sėklas. Iškiliose lysvėse daromas apie 5 cm gylio griovelis, į kurį kas 10 cm dedamos sėklos. jos užberiamos 2,5 cm purios žemės sluoksniu. pasirodžius tikrajam lapui agurkai retinami paliekant 5-6 augalus vienam kv.m. retinat agurkai neraunami, o nugnybiami prie šaknies. Po to rekomenduojama užpilti 3-4 cm purios žemės. Dar vienas patogus agurkų sodinimo būdas – lizdinis. Į kiekvieną „lizdą“ sodinamos 4-5 sėklos. Atstumas tarp lizdų apie 30-40 cm.

Agurkai nešildomame šiltnamyje

Laikas. Į nešildomą šiltnamį daigus sodinti verta tik gegužės pabaigoje (ypač šiltą ir ankstyvą pavasarį galima ir gegužės viduryje), nes iš anksčiau pasodintų daigų dauguma nunyks arba tik skurs, gels ir menkiau derės. Šiemet (2013m.) agurkų daigams sodinti bene geriausia bus gegužės 31d. Taigi daigus nešildomam šiltnamiui galima pradėti auginti gegužės pradžioje. Paskutinė gegužės dieną jie jau bus pasirengę (keliauti į šiltnamį). Jei neturite galimybės užsiauginti ar įsigyti agurkų daigų, drąsiai sėkite agurkus į šiltnamį. Palankiausios tam š.m. gegužės 23-24 dienos.

Patarimas. Norėdami turėti agurkų ilgesnį laiką, galite (pagudrauti): ankstyviausiam derliui šiltnamio šonuose galite įsodinti vos 2-4 ankstyvosios veislės agurkų daigus, o likusius sėti sėklomis vėliau. taip pailginsite „agurkų sezoną“.

Dirvos paruošimas. Dirvą šiltnamyje reikia paruošti 2-3 savaites prieš sodinimą. Įrengus šiltnamį pirmais metais reikia gerai patręšti žemę: į 10 kv.m. įterpiama apie 30 kibirų mėšlo. Kitais metais į 10 kv.m. įterpiama 10-20 kibirų. Mėšlams agurkams naudingas ne tik kaip trąša, bet ir kaip aeracijos priemonė, nes pūdamas jis išskiria anglies dvideginį, kuris didina dirvos poringumą ir didina aeraciją. Be to, ruošiant žemė agurkams būtų labai gerai įterpti purenančių priedų: pagulėjusių pjuvenų, ekologiškų išdžiuvusių šiaudų, lapuočių medžių žievių, juodųjų durpių, pernykščio komposto. Papildomai į 1 kv.m. rekomenduojama įterpti 0,5 l pelenų ir perkasti maždaug 25 cm gyliu. Giliai dirvos kasti nereiki, kadangi agurkų šaknys paviršinės. Tačiau labai svarbu, kad viršutinis dirvos sluoksnis būtų nepiktžolėtas ir turėtų neutralų pH. Tam, kad ir giliau esantis gruntas būtų nerūgštus labai gerai dirvą palaistyti šarminėmis organinėmis trąšomis.  Po savaitės reikia kruopščiai išravėti piktžoles ir supurenti viršutinį dirvos sluoksnį (iki 5 cm gylio). Šią procedūrą rekomenduojama kartoti kas savaitę iki pat agurkų sėjos ar sodinimo.

Dieną prieš sodinant daigus lysves reikia palaistyti ( apie 5-10 l. vandes 1 kv.m.). Jeigu sėjamos sėklos, tai pasėtas ir palaistytas sėklas reikėtų uždengti agro plėvele, kad dirva išsaugotų drėgmę ir šilumą.

Sodinimas. Sodinti geriausia apniukusią dieną. daigai sodinami tokiame pačiame gylyje, kaip ir augo nepersodinti. Svarbu, kad apačioje stiebas nebūtų apsemtas žemių, nes kitaip jis gali pradėti pūti. 1 kv.m. reikėtų sodinti 3-5 augalus. Atstumas tarp agurkų priklauso nuo veislės, trumpavaisiams agurkams rekomenduojamas 40-50 cm tarpas tarp eilių ir 35-40 cm tarp daigų. Ilgavaisiai agurkai sodinami rečiau (3 daigai kv.m.). Agurkai geriau auga pasodinti šachmatų tvarka, nes taip gauna daugiau šviesos. Jei į dirvą sodinami ne daigai, o įterpiamos sėklos, jas siūloma sėti po 2. Jei išdygs dvi sėklos, silpnesnį augaliuką tiesiog bus galima išrauti arba perkelti į nesudygusios sėklos vietą. Sėklos įterpiamos 2 cm gyliu laikantis tų pačių atstumų, kaip ir sodinant daigus.

Vandenį agurkams laistyti pradžioje reikėtų laikyti šiltnamyje ir laistyti vakare įšilusiu vandeniu. Taip palaistytu agurkų lysvė neatšąla per naktį. ypač tai svarbu kol daigai sustiprėja. Laistyti reikia kas dvi – tris dienas. Kai daigai sparčiai augti, žemę šiltnamyje ir pačius daigtus labai sveika apibarstyti pelenais.