Pasirinkite tinkamą leliją:
Prieš pradėdami auginti prūdo lelijas, svarbu pasirinkti tinkamą veislę. Yra daug skirtingų lelijų rūšių, kurių skiriamasis bruožas yra skirtingos žiedlapių spalvos ir dydžiai. Taip pat atkreipkite dėmesį į lelijų dydį, nes didesnėms veislėms reikės gilesnio vandens telkinio.

Paruoškite augimo vietą:
Prūdo lelijos geriausiai auga saulėtose vietose, kuriose yra bent šešių valandų saulės šviesos per dieną. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą dirvožemio sudėtį. Rekomenduojama naudoti specialų lelijų substratą arba sumaišyti durpių ir smėlio mišinį.

Auginkite iš sėklų arba gumbų:
Galite auginti prūdo lelijas iš sėklų arba gumbų. Sėklų dauginimas yra ilgesnis procesas, todėl daugelis žmonių renkasi pirkti gumbus. Sėklas galima sėti pavasarį, o gumbus sodinti ankstyvąją vasarą.

Sodinkite tinkamai:
Prieš sodinant lelijas, atkreipkite dėmesį į tinkamą sodinimo gylį. Gumbai turėtų būti sodinami maždaug 30-45 cm gylio vandenyje. Sodindami lelijas palikite pakankamus tarpus, jos turėtų pakankamai vietos augti ir plėstis.

Prižiūrėkite lelijas: Prūdo lelijos mėgsta stabilaus vandens sąlygas. Reguliariai stebėkite vandens lygį ir užtikrinkite, kad augalai visada būtų panardinami į tinkamą vandens gylio lygį. Be to, kontroliuokite vandens kokybę ir pH lygį, kad būtų išlaikytas tinkamas augimo aplinkos parametras. Prūdo lelijos geriausiai auga vandenyje su šiek tiek rūgštesniu pH lygiu, kuris yra šiek tiek šarminis. Ideali pH reikšmė vandens lelijoms yra apie 6,5-7,5. Tai šiek tiek rūgštesnis nei neutralus pH lygis (7). Tačiau svarbu suprasti, kad konkrečios rūšys ar veislės gali turėti šiek tiek skirtingus pH poreikius, todėl gali būti naudinga pasitikrinti konkrečios veislės ar rūšies rekomendacijas.

Norint užtikrinti tinkamą pH lygį vandens lelijų augimo aplinkoje, galite naudoti pH testo juostelės arba pH matuoklį. Jei pH yra per rūgštus ar per šarminis, galite reguliuoti jį pridedant tinkamų medžiagų. Jei reikia padidinti pH lygį, galite pridėti šarminančių medžiagų, pvz., smėlio arba kreidos. Jei pH lygis yra per rūgštus, galite pridėti rūgščių arba naudoti tam skirtas pH reguliavimo medžiagas.

Taip pat būtina pašalinti augimo metu susikaupusius piktžoles ir kitas šiukšles iš prūdo lelijų aplinkos. Tai padės išlaikyti vandens švarumą ir užkirs kelią augalų konkurencijai.

Prūdo lelijos taip pat gali reikalauti reguliaraus tręšimo, kad užtikrintumėte jų optimalų augimą. Naudokite specialias trąšas, pritaikytas vandens augalams, ir laikykitės nurodyto tręšimo grafiko.

Rinktis yra iš ko. Šiais Iaikais yra daugybė veislių, galinčių jus nudžiuginti ir neįprasta žiedlapių spalva (balta, geltona, oranžine, alyvine, tamsiai violetine, tamsiai raudona ir t. t.), ir skirtingų formų žiedais, ir įvairių atspalvių lapais. Vandens lelijų lapai, plūduriuojantys tvenkinyje, atrodo ypač gražiai, o jei dar jie ir neįprastos spalvos, tuomet tiesiog neįmanoma atplėšti akių. Spalva priklauso nuo pigmentų. Jauni būna tamsūs, bronziniai. Paskui baltų ir rožinių lelijų lapai greitai pašviesėja ir tampa žali. Tamsesnių, vadinasi, daugiau pigmentų turinčių augalų lapai ilgiau išlaiko bronzinį ir rausvą atspalvį, o geltonais ir oranžiniais žiedais žydinčių – marmuriniai, lyg su spalvotomis inkrustacijomis žaliame fone.
Kad gausiai žydėtų.
Jei jūsų tvenkinys yra pavėsyje, vargu ar sulauksite gausaus vandens lelijų žydėjimo – jos mėgsta saulę. Be to, šios gražuolės labai greitai išaugina naujus lapus. Vadinasi, joms reikia daug maisto medžiagų. Tačiau trąšų pilti į vandenį jokiu būdu negalima – taip tik pažeistumėte tvenkinio biologinę pusiausvyrą, sužadintumėte vienaląsčių dumblių žydėjimą ir sukeltumėte kitus nemalonius reiškinius. Vandens gražuolių mityba reikėtų pasirūpinti iš anksto, sodinant. Joms būtina paruošti specialų substratą – riebų molį ir gerą pūdinį (2 : 1) sumaišyti iki tešlos tirštumo. Jis suberiamas į pakankamai didelį indą. Kai kas pataria naudoti tinklinį konteinerį, bet iš jo maisto medžiagos greitai išplaunamos. Geriausia naudoti didelius plastikinius vazonus ar kitokius indus, turinčius angas šonuose ir apatinėje dalyje, ne aukščiau kaip 3-4 cm nuo dugno. Ant dugno pripilama stambiapluoščių durpių, įdedama šiek tiek substrato. Tada užberiama sunkiai tirpstančių trąšų, kuriose yra po lygiai azoto, fosforo ir kalio (50-100 g / 10 I substrato). Ant viršaus užpilamas lygus substrato sluoksnis. Vėliau vandens lelijų šaknys jį praaugs, pasieks trąšas ir jomis maitinsis. Ant substrato paviršiaus, pasodinę augalus, padėkite akmenų. Tvenkinio dugne supilama nedidelė kalvelė, ant kurios pastatomas indas su vandens lelija. Iš pradžių, kol nėra daigų, jis turi būti negiliai, 5 cm po vandeniu. Juk tvenkinio paviršius įšyla greičiau, o ir apšvietimas geresnis. Pradėjus augti lapams, indas palaipsniui leidžiamas gilyn, ir jums belieka laukti, kada gražuolė išskleis žiedą.
Kur žiemos?
-Jei jūsų tvenkinukas negilus, vandens lelijos vargu ar sėkmingai peržiemos, todėl jas reikia tinkamai paruošti.
-Jei tvenkinys negilus (pavyzdžiui, 70 cm gylio), rudenį teks nupjauti visus lapus, vazoną išimti ir įstatyti didelį kibirą, užpilti vandeniu ir pastatyti neįšąlančiame rūsyje. Augalai puikiausiai peržiemos. Gilesniuose telkiniuose augančios vandens lelijos paliekamos ten pat žiemoti. Lapus nupjauti būtina ir vienu, ir kitu atveju.
-Pavasarį vandens lelijos dauginamos šakniastiebiais. Per vasarą jos išsikeroja, atsiranda naujų kerų.
Persodinant augalus galima patręšti – į substratą įmaišyti šiek tiek perpuvusio mėšlo ir kompleksinių trąšų.

Vandens lelijų sodinimas video (anglų kalba):

Vandens lelijų persodinimas video (anglų kalba):

Vandens lelijų dauginimas video (anglų kalba):

Vandens telkinių įrengimą reglamentuoja 2012 m. priimti Dirbtinių vandens telkinių įrengimo reikalavimai, kuriuose nurodoma, kad dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama:

• pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 m;

• nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;

• paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;

• natūraliose pievose ir akmenynuose;

• miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.

Įrengiant dirbtinį vandens telkinį privaloma užtikrinti, kad nebus:

• iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai gautas leidimas juos kirsti;

• sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūną ar grybų radavietės ar augavietės;

• pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai.

Įrengiamo vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.

Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių) iki telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 m. ūkininko sodybos teritorijoje atstumas iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažesnis, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

Įrengiant vandens telkinį turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistoms teritorijoms gerinti. Iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitiems asmenims, sandėliuojamas ar paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 m, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą kitame jam priklausančiame sklype.

Kada reikia leidimo?

Planuojant įrengti didesni kaip 0,1 ha (10 arų) dirbtinį vandens telkinį ar kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu kreiptis į Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Ketinant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000″ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato ar valstybinio rezervato direkcija. Jei saugomos teritorijos direkcijos nėra, įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Ketinantis įsirengti vandens telkinį žmogus nurodytoms institucijoms turi pateikti laisvos formos prašymą ir šią informaciją:

• dirbtinio vandens telkinio brėžinį;

• žemės sklypo planą su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;

• kitą informaciją, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.

Minėtos institucijos, derindamos dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą, gali pareikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą. O tai, aišku, — papildomos išlaidos.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Trumpai tariant, jeigu jūsų nuosavoje žemėje nėra jokių melioracijos įrenginių, ji nėra nacionalinio ar regioninio parko teritorijoje, tuomet galima drąsiai kasti kūdrą iki 0,1 ha ploto ir iki 3 m gylio. Didesnėms kūdroms jau reikia projekto, kurį rengia profesionalai. Jo kaina siekia apie 1 tūkst. litų.

Kiek kainuoja?

Vandens telkinio kasimo darbų kainą lemia daug veiksnių. Kasėjai turi pamatyti kūdros vietą, žinoti jos matmenis, formą, gylį. Reikia įvertinti, koks yra gruntas, ar nukastas paviršinis žemės sluoksnis bus išpiltas plonu sluoksniu kūdros pakrantėje ar kur kitur. Orientacinės kūdros kasimo darbų kainos šalyje tokios: iškasti 1 aro ploto iki 3 m gylio kūdrą kainuoja apie 650 Lt (jei nereikia iškasto grunto kelis kartus permesti iš vietos į vietą; pervežti 90 kub. m kainuoja apie 150 Lt), iškastų žemių lyginimas (skaičiuojant 1 aro plotą) atsieina apie 400 Lt (jei galima sklaidyti tas žemes visas puses; antraip skaičiuojama pagal 14 t buldozerio išdirbtas valandas (1 val. kainuoja 130 Lt). Tiesa, iš iškastų žemių galima ekskavatoriumi suformuoti pylimus palei tvenkinį — tuomet ne reikėtų sklaidyti jų buldozeriu. Be to, iškasus tvenkinį, suformuojami reikiamo nuolydžio šlaitai ir pylimai. Dar priskaičiuokime mechanizmų atvežimo kainą – apie 400 Lt. (Nurodytos 2014 m. galiojančios kainos)

Tvirtinti šlaitus galima geotekstilės audiniu, specialiu tinklu (plastikiniu, bambukų plaušų ar kt.). Jei kūdroje neatsiranda vandens, galima jos dugną bei kraštus iškloti vadinamąja geomembrana ir atsivežti vandens. Aišku, dar prieš pradedant kasti, geologai turėtų atlikti tyrimus ir nustatyti, ar bus vandens. Jei kasama drėgnesnėse vietose, vandens paprastai būna. Molio grunte vanduo laikosi ypač gerai. Vieno gręžinio kaina siekia 300 Lt; didesnei kūdrai reikia ne vieno gręžinio. Kasti kūdrą visada patariama žemesnėje vietovėje, dauboje. Kur yra drėgniausia sklypo vieta, kartais matyti iš augalijos – ji ten labai sodri, ryškios smaragdinės spalvos. Dar vienas svarbus dalykas – nekaskite stačiakampio formos kūdrų. Tokie dirbtiniai vandens telkiniai „nepritampa“ prie gamtos.