Pavasarį bitėms labai trūksta baltymų. Joms ypač praverčia sandėlyje išlaikyta jų pačių duonelė, jos galima dėti kandi tešlą. Bet penėtuvėje ji greitai surūgsta. Kad taip neatsitiktų, ją būtina įmesti gabaliuką sidabro. O penėtuvės reikia su pertvara: į vieną jos skyrių galėsime dėti kandi tešlą, o kitą— pilti vandenį arba skystą cukraus sirupą.

Labai silpnas šeimas turėtume sujungti, o avilius jau dabar perkelti į tas vietas, kur jie bus visą vasarą. Vėliau, kai bitės apsiskraido ir pradeda nešti žiedadulkes, to nereikėtų daryti. Daug bičių, išskridusių lauką, grįš į seną vietą ir žus, neradusios ten avilio.

Priedai. Bitininkystės literatūroje patariama esant reikalui (jei praėjusią vasarą bitės sirgo perų ligomis ir kt.) j kandi tešlą įdėti įvairių vaistinių priedų: profilaktiškai — 2 g pieno rūgšties, nuo nozernatozės — 2 g fumagilino, nuo puvinio ir kitų perų ligų — 2 g natrio norsulfazolio ar kitų antibiotikų (streptomicino, tetraciklino arba biornicino). Imuninei bičių sistemai stiprinti — vitamininį biostimuliatorių VESP (1 tabletę — 1 litrui cukraus sirupo). Tačiau kai kurie bitininkai griežtai prieštarauja nuostatai j kandi tešlą arba sirupą dėti antibiotikų. Pasak šių bičiulių, antibiotikai ne profilaktiškai gydo, o beprasmiškai nuodija, žudo biteles. Profilaktikai pateisinami ir rekomenduotini natūralūs sirupo priedai: pelynų nuoviras, pušų spyglių ir česnako ištraukos. Pagalvokite, gal verta atsisakyti ir bitininkystės parduotuvėse pardavinėjamos kandi tešlos su antibiotikais’? Kauno bitininkų draugijos jmonė „Bitutė“ kandi tešlą gamina su žiedadulkėmis pagal praktikoje gerai išbandytą receptą.
Imama 7 kg (70 proc.) cukraus pudros, 2 kg (20 proc.) žiedadulkių, 0,8 litro (8 proc.) vandens ir 0,2 kg (2 proc.) ištirpinto skysto medaus. Dedama 20 g (2 g / kg) norsulfazolio (nuo puvinio ir kitų virškinamojo trakto ir perų ligų). Viskas sumaišoma ir sumalama elektrine mėsmale. Vanduo reikalingas tam, kad mišinys suskystėtų, ir jį būtų galima sumalti. Kurį laiką pastovėjusi tešla tampa standesnė, nes vanduo šiek tiek nugaruoja. Paruošta tešla fasuojama į sekcijines dėžutes (arba susukama j marlę), kurios perdengiamos marle ir dedamos ant lizdo (lubelių) viršaus padarant tarpelį, kad bitės ją galėtų pasiekti.
Neturint žiedadulkių, vietoj jų į šią tešlą galima dėti sausų mielių arba lieso pieno miltelių. Norint pagaminti 10 kg kandi tešlos, imama 7 kg cukraus pudros, 1 kg sausų l litras vandens ir 1 kg medaus. Sausos mielės užpilamos 1 litru vandens, palaikomos parą šIItoje vietoje, užvirinamos ir sumaišomos su 1 kg, ištirpinto medaus. Gautu tirpalu užpilama cukraus pudra ir minkoma. Jeigu tešla per skysta, įdėkite daugiau cukraus pudros. Ji turi būti smulki, nesusimetusi į gabalėlius.
Kandi tešla su lieso pieno milteliais gaminama taip: imkite 7 kg cukraus pudros, 1 kg pieno miltelių, 1 litrą vandens ar cukraus sirupo, 1 kg skysto medaus. Lieso pieno miltelius užpilkite vandeniu, pavirinkite, supilkite skystą medų„ išmaišykite. Gautu mišiniu užpilkite cukraus pudrą ir minkykite tešlą. Jeigu ji per skysta, dėkite cukraus pudros ir toliau minkykite, kol nelips. prie rankų. Pagaminta kandi tešla saugoma šaltoje vietoje. Kinai vietoj žiedadulkių dažnai vartoja sojos miltus su biostimuliatoriumi oksitocinu, kuris stimuliuoja perų vystymąsi.

Įdomus video apie 1975 metų Pramoninę bitininkystę (Rusų kalba):

Bitė turi penkias akis: šonuose 2 dideles, sudėtines akis ir galvos priešakyje arba viršugalvyje 3 mažas, paprastas akis. Sudėtines akys yra sudėtos iš daugelio mažų akelių. Abiejose bičių motinos akyse tokių akelių yra 6 000— 10 000, bitės darbininkės akyse — 8 000-12 500 akelių, o trano akyse — 14 000 – 26 000 akelių. Taigi trano sudėtinės akys beveik dvigubai didesnes už bites darbininkes ir viršugalvyje jos net susisiekia. Tiek daug akelių tranui reikia, kad jis greičiau pamatytų motiną. Kuo greičiau motina apvaisinama, tuo geriau — ji sugrįžta į lizdą ir mažiau kyla pavojų jai pražūti. Spėjama, kad kiekviena akelė duoda tik daikto dalies vaizdą, Iš tų dalelių gaunumas visas daikto vaizdas. Vaizdą bitė mato taip, kaip žmogus (ne atvirkštinį). Sudėtinėmis akimis bitė gali matyti tiktai šviesoje ir jomis ji naudojasi tiktai išlėkusi oran. Sudėtinėmis akimis aiškiau mato tik tolimus daiktus. Tarp atskirą akelių yra chitino plaukelių, kurie saugo akį nuo sužeidimo. Paprastųjų, arba mažųjų, akių bitė turi 3. Jos išsidėsčiusios galvoje trikampiu. Bičių motinos ir bitės darbininkės akys yra beveik viršugalvyje, o trano — galvos priešakyje.  Jo sudėtinės akys užima visą viršugalvį ir mažąsias akis nustumia į priešakį. Paprastosios bičių akys panašios į žmogaus. Jos labai jautrios. Jomis bitės mato ir prietemoje. Paprastosiomis akimis bitės aiškiai mato tik artimus daiktus. Žiūrėdama sudėtinėmis ir paprastosiomis akimis kartu, bitė orientuojasi, toli ar arti yra koks nors objektas. Jei ji aiškiai mato daiktą sudėtinėmis akimis ir neaiškiai paprastosiomis akimis, supranta, kad jis toli. Ar bitė skiria spalvas? Tyrimai parodė, kad bitė atskiria 6 spalvas: geltoną, mėlynai žalia, mėlyną, tamsiai raudoną (purpurinę), violetinę ir ultravioletinę. Žmogus ultravioletinės spalvos nemato, o bitės šitą spalvą labai gerai mato, nes daugelis augalų žiedų turi ultravioletinę spalvą. Bitės skiria tų panašių augalų lapus arba į žiedų lapelius daiktų pavidalus; trikampių, keturkampių daiktų formų jos neatskiria. Bitės skiria ir žiedlapių skaičių, ypač penkialapius žiedus. Jos daug aiškiau mato judančius daiktus negu stovinčius. Todėl greičiau ir puola bėgantį arba rankomis mosuojantį žmogų.

Žydint sodo augalams kai kuriais metais būna labai nepastovūs orai. Neretai bitės, su žiedadulkių nešulėliais atskridusios iki avilių, nutupia ant jų sienų, lakų, nukrenta sustingusios ant žemės ir nebepajėgia įlįsti į avilius. Todėl avilius reikia sustatyti taip, kad jų lakos būtų atkreiptos į pietryčius, o avilys būtų šildomas saulės. Prieš kiekvieno avilio laką reikėtų patiesti popieriaus arba audeklo skiaute. Visas plotas, kuriame yra aviliai, turi būti apsaugotas nuo vėjo. Bičių šeimos sode turi būti ne toliau kaip 0,6-0,7 km viena nuo kitos. Jeigu bitės sodą nebuvo atvežtos rudenį, jos vežamos pasirodžius pirmiesiems apdulkinamų augalų žiedams. Nustatyta, kad bitės padidina seklų derlių: baltažiedžių barkūną — 370 kartų, raudonųjų dobilų — 53 kartus, mėlynžiedžių liucernų — 22 kartus, lauko pupą — 1.5 karto. palyginti su tais, kurių nelankė apdulkintojai.