Kaip persodinti orchidėją skaitykite čia: Orchidėjų persodinimas

Substratas orchidejoms.
Svarbu atsiminti, kad skirtingoms orchidėjų rūšims gali būti naudojami skirtingi substratai, todėl geriausia rinktis jau paruoštą orchidėjų substratą, kuris tinkamai atitinka augalų poreikius. Be to, substratas turėtų būti atnaujinamas kas 1.5-2 metus arba kai pastebima, kad orchidėja suglebo ar vizualiai būklė pabogėjo.
Orchidėjoms reikia specialaus substrato, nes jos natūraliai auga ant medžių, uolų arba kitų augalų paviršių, o ne žemėje.
Čia keletas medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos substrato gamybai:
1. Baltosios sąmanos ( Sphagnum samanos ): Šių augalų samanos yra labai naudingos orchidėjų substratuose. Jos yra gerai drenuojančios ir puikiai išlaiko drėgmę, taip pat suteikia patrauklią struktūrą.
2. Orchidėjų žievė: Įvairių rūšių orchidėjų žievė. Tačiau tokių medžių kaip pušies, ąžuolo arba kriaušės žievė, taip pat gali būti naudojamos substratuose. Jos suteikia struktūrą, pagerina drenažą ir padeda šaknims gauti oro.
3. Kokoso pluoštas: Kokoso pluoštas yra populiarus alternatyvus substrato komponentas. Jis puikiai sugeria vandenį, tačiau tuo pat metu užtikrina gerą drėgmės kontrolę ir išlaiko oro cirkuliaciją šaknyse.
4. Perlitas ir keramzitas: Šie mineraliniai komponentai taip pat gali būti pridedami, siekiant pagerinti drenažą. Perlitas yra vulkaninio kilmės ir yra lengvas, bet labai drenuojantis, o keramzitas yra molio granulės, kurios taip pat padeda išlaikyti tinkamą substrato drenažą.
5. Anglis: Skiltelės iš akmens anglies arba kokosų anglies gali būti pridėtos, siekiant išlaikyti substrato skaidrumą ir užkirsti kelią įvairiems kenkėjams ar ligoms.
6. Medienos mulčas arba durpės: Šie komponentai taip pat gali būti naudingi, padedant sukurti tinkamą substrato sudėtį. Medienos mulčas gali būti įvairių medžių rūšių.

Kokios yra orchidėjų ligos ir kovos būdai skaitykite čia: orchidėjų ligos

Naudingas video:

Kadangi kava pastaruoju metu tapo itin populiariu gėrimu, nieko nuostabaus, kad ten, kur kavamedžiai neauga natūraliai, žmonės bando juos auginti kaip kambarinius, žiemos sodų ar oranžerijų augalus. Kambaryje kavamedį galima išauginti pasėjus jų sėklų, gavus dovanų šakelę ir padauginus auginiais arba tiesiog grožėtis vazone pasodintu šiuo augalu, įsigytu prekybos centre.

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos 8- io m aukščio visžaliai medžiai ir krūmai, ne tik vertingi savo vaisiais, bet ir dekoratyvūs, todėl gėlininkų mėgėjų auginami kaip kambariniai augalai. Auginami patalpose jie nepasiekia tokio aukščio kaip savo gimtinėje Etiopijoje, kur ir dabar natūraliose augavietėse, Kafos upės slėniuose, kalnynuose (1000-2000 m virš jūros lygio) gausu kavos medelių – jie čia auginami plantacijomis. Genties pavadinimas kilęs nuo arabiško gėrimo Coffea, gaminamo iš kavos pupelių, pavadinimo. Gentyje yra apie 60 rūšių augalų, paplitusių tropinėse Azijos ir Afrikos dalyse, Madagaskaro saloje. Namų sąlygomis kavamedžiai užauga iki 1-1,5 m aukščio, o apie 20 metų ir senesni augalai gali siekti net iki 3 m aukščio. Oranžerijose ir žiemos soduose kavamedžiai išauga aukštesni, iki 3-4 m aukščio.
Kavamedžių rūšys. Kavos skonis priklauso nuo kavamedžio rūšies ir veislės. Labiausiai paplitusios 3 rūšys: arabinis (C. arabica L.), liberinis (C. liberica W. Bull ex Hiern) ir didysis kavarnedis (C. canephora Pierre ex A. Froehner, sin. C. robusta). Arabinių kavamedžių pupelių kava skaniausia, tačiau jie lepiausi, jiems būtina šiluma ir drėgmė. Liberiniai kavamedžiai – iki 12 m aukščio užaugantys krūmai, pakeliantys karštesnį ir sausesnį klimatą. Jų lapai ilgi, iki 30 cm, o uogos – net 2 cm dydžio. Didieji kavamedžiai dar atsparesni karščiams, bet šios kavos skonis vertinamas prasčiausiai.

VERTINGIAUSI ARABINIAI KAVAMEDŽIAI Dažniausiai namų sąlygomis auginami arabiniai kavamedžiai laikomi vertingiausia kavamedžių rūšimi, turinčia geriausias aromato savybes ir mažiau kofeino. Šie augalai pasižymi puošnia lapija, kvapiais žiedais ir originaliai atrodančiais vertingais vaisiais. Jei aplinkos sąlygos kambaryje ar šiltnamyje kavos medeliui patinka, po 2-3 metų pavasarį ar vasaros pradžioje jis pražysta baltais, smulkiais, maloniai kvepiančiais žiedeliais, sutelktais nedidelėmis kekėmis beveik lapų pažastyse, labai trumpais koteliais. Kadangi kavamedžiai – savidulkiai augalai, po žydėjimo užsimezga valgomi vaisiai – vyšnios formos 1,5 cm dydžio uogos, sunokstančios po 6-7 mėnesių. Iš pradžių vaisiai būna žali, paskui geltoni ar nokdami parausta, o visiškai sunokę įgauna tamsiai rudą spalvą, jų minkštimas sultingas (tąsus), saldaus skonio. Vaisiaus viduje yra 2 sėklos – kavos pupelės, plokščiomis puselėmis prisispaudusios viena prie kitos. Arabikos pupelės būna nuo žaliai geltonos iki žaliai mėlynos spalvos. Šviežios arabinių kavamedžių pupelės turi tonizuojamai veikiančio alkaloido – 0,65-2,7 proc. kofeino, 8 proc. cukrų, 13 proc. baltymų, 12 proc. riebalų. Dėl jose esančio alkaloido padažnėja ir pailgėja kvėpavimas, sustiprėja širdies veikla, pakyla nukritęs kraujospūdis, išsiskiria daugiau šlapimo ir padidėja skrandžio sulčių gamyba.
KOKIŲ AUGINIMO SALYGŲ PAGEIDAUJA? Dauguma gėlininkų mėgėjų prižiūrėdami kavamedžius daro klaidų, kurių galima išvengti laikantis kelių taisyklių. Kavamedžiai geriausiai jaučiasi gerai vėdinamoje patalpoje, šviesioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, kur laikosi 18-20 °C temperatūra ir 75-85 proc. oro drėgnis. Iš pradžių juos galima įkurdinti ant rytinės ar pietrytinės palangės ar netoli lango, o vėliau net iki kelių metrų užaugančiam kavos medeliui prireiks kur kas daugiau erdvės. Tinka šildoma veranda arba vieta prie didelių, žemę siekiančių langų. Kavamedžiams svarbu, kad gautų kuo daugiau šviesos. Ant šiaurinės palangės ar toje pusėje prie lango kavamedžiui visai netinkama vieta, nes trūks šviesos ir augalas gali pradėti skursti. Ir priešingai – jaunam, iki 2 metų, kavamedžiui pavojinga ir tiesioginė saulės šviesa, nes gali apdeginti lapus. Kad suaugęs (apie 4-7 metų) kavamedis suformuotų visaverčius žiedynus, būtina tiesioginė saulės šviesa. Užsimezgusiems ir besiformuojantiems vaisiams šviesos reikės mažiau, todėl augalą reikėtų pernešti i kitą vietą. Jei tai padaryti sąlygų nėra, teks langą pridengti užuolaida ar balta daržo plėvele (agrodanga). Kavamedžiai nepakenčia sauso oro, todėl reikėtų jį drėkinti. Galima rytais augalus apipurkšti ir minkštu vandeniu. Galite pasinaudoti šiuo patarimu: į gilesnį padėklą priberkite keramzito grūdelių ar smulkių akmenukų, įpilkite minkšto vandens ir ant akmenukų pastatykite vazoną. Kad neužmirktų šaknys, prieš sodindami pasirūpinkite drenažu. Kavamedžius žiemą patariama laikyti vėsiau, 14-16 °C, bet ne žemesnėje kaip 12 *C temperatūroje, laistyti reikėtų saikingai minkštu vandeniu (galima ir virintu), kartais nupurkšti lapus. Nuo balandžio mėnesio laistyti reikėtų dažniau, vasarą – gausiai minkštu vandeniu, dažnai purkšti. Kavamedžiai nepakenčia didelių temperatūros svyravimų, netvarkingo laistymo – perdžiovinimo ar užmirkimo. Nuo balandžio iki rugsėjo pradžios reikia tręšti kas 2 savaites organinėmis ir mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje daugiau kalio. Vasarą galima išnešti į nešildomą verandą, balkoną ar terasą. Žiemą patariama kartą per mėnesį tręšti 0,1 proc. koncentracijos mineralinių trąšų tirpalu. Žiemą ar pavasario pradžioje išaugusius didelius augalus reikėtų apgenėti, patrumpinti viršūnę ir didžiąsias šakas, išpjauti sutankėjusias, netaisyklingai išsilanksčiusias šakas, kad augalas gautų daugiau šviesos. Dar reikia prisiminti, kad augimo metu negalima augalo perstatyti į kitą vietą. Kavamedis į tai jautriai reaguoja, pradeda mesti lapus. Jam nepatinka net ir 30-40° pakeistas kampas. Apie tai kavamedis taip pat praneša krintančiais lapais.

SODINIMAS IR PERSODINIMAS. Iki 3 metų jaunus augalus patariama persodinti kasmet pavasarį, o vėliau – kas 2-3 metus. Kiekvieną pavasarį pakeiskite nors viršutinį žemės sluoksnį. Tinkamiausias – silpnai rūgščios reakcijos substratas (iki 6,5 pH), paruoštas iš rūgščių durpių (2/6 dalys), kompostinės (1/6 dalis), velėninės (1/6 dalis) ir lapinės (1/6 dalis) žemės bei smėlio (1/6 dalis). Kad substrate geriau laikytųsi drėgmė, galima pridėti smulkintu kiminu.
DAUGINIMAS. Kavamedžiai dauginami sėklomis ir viršūniniais auginiais. Vegetatyviškai padauginti augalai išlaiko motininio augalo savybes, o išauginti iš sėklų ne visada būna tokie pat. Vegetatyvinam dauginimui tinka 3-4 metų žydėjusių medelių jaunos vienmetės šakelės, kurias geriausia imti iš augalo vidurio. Ūglius supjaustykite auginiais su 2-4 lapeliais. Apatinę auginio dalį nupjaukite įstrižai, kad būtų didesnis šaknijimosi paviršius, o viršutinę dalį – įprastai (stačiai – kad mažiau išgarintu drėgmės). Paruoštus auginius sodinkite į neutralios reakcijos durpių (aukštapelkės) ir perlito (vermikulito) mišinį. Prieš sodinimą apatinius auginių galiukus apvelkite biostimuliatoriaus milteliais arba pamirkykite jų tirpale. Tai skatins šaknelių augimą. Prieš sodinimą substratą perliekite šviesiai rožiniu permanganato tirpalu. Auginius sodinkite taip, kad apatiniai 2 lapeliai iki pusės būtų užberti žemėmis. Laikykite 20-22 °C temperatūroje uždengę plėvele ar stiklu. Kasdien pravėdinkite, jei reikia, apipurkškite, kad oras būtų drėgnas. Maždaug po 35 dienų pradės augti viršutinis pumpuras. Kai pasirodys nauja lapų pora, galima persodinti į mažus, 5-7 cm skersmens, vazonėlius su paruoštu žemiu mišiniu. Į jį dar galima įberti smulkintu medienos anglių.

PATARIMAS. Jeigu kavamedį nusipirkote gėlių parduotuvėje, iš pradžių augalas gražiai atrodo, nes pasodintas į durpinį subdstratą ir auginamas šiltnamiuose ir auginamas ant hidroponinio stalo, kur kasdien pamaitinamas nedidelės koncentracijos trąšų tirpalu, dar gavęs ir augimaą skatinančių hormonų, nuo kurių lapai tampa sodriai žali. Po kiek laiko namuose tų medžiagų veikkimas pasibaigia, augalas nuvargsta ir nunyksta. Todėl patariama įsigytą parduotuvėje kavamedį persodinti į žemių mišinį su kompostine žeme – tada augalas išliks dekoratyvus ir gerai augs, kartu bus mažiau problemų dėl tręšimo. Jei nusipirkote kavamedį ir vazone auga keli pasodinti augalai, juos išsodinkite po vieną į atskirus vazonus, kad geriau stiprėtų.
Video (rusiškai) Kavos medžio auginimas, dauginimas, priežiūra.

Į ką atkreipti dėmesį? Kolekcininko Zeniaus S. nuomone, Lietuvoje kaktusų atsparumas žiemą labai priklauso nuo to, iš kur augalas kilęs ir kokios jam sudarytos augimo sąlygos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad minėtos kaktusų rūšys mūsų žiemas ištvers 100%, jokiu būdu negalima. Šliaužiančiąją opuncijų gėlininkas turėjo atsisiuntęs iš trijų skirtingų vietų ir tik viena atmaina (egzempliorius) pasirodė tinkama augti kolekcijos augyne Marijampolėje. Tą patį augintojas gali pasakyti ir apie kalninę opunciją. Pavyzdžiui, trapiosios opuncijos auga nuo Teksaso (šie klonai tikrai iššals Lietuvoje) iki Kanados šiaurės (kur šalčiai siekia iki -50 °C). Labai daug priklauso ir nuo augimo sąlygų. Kolekcininko motininiai augalai auga dviejose vietose: ant molingo kalniuko, užpilto maždaug 10-15 cm žvyro sluoksniu, ir truputį pakeltoje lysvėje, užpildytoje žemiau minimu substratu. Taigi vienos rūšys geriau auga vienur, kitos kitur.

Vieta ir dirvožemis. Kaktusams augti tinkamiausia saulėta vieta, priesmėlio arba lengvas priemolio dirvožemis, laidus drėgmei ir orui. Jei norite, kad kaktusai gerai augtų ir žiemotų mūsų sąlygomis, Zenius S. pataria pasiruošti substratą iš 7 dalių smėlio (tinka ir žvyras, svarbu, kad tik būtų ne iš karjero arba bent jau kurį laiką plautas lietaus), 2 dalių durpių ir 4 dalių priemolio (daugumos kaktusų šaknys paviršinės, silpnos, tad praverstų dar šiek tiek grūstų plytų ar akmenų skaldos, kad augdamas augalas neišvirstų).
Ar reikia tręšti? Neretai klaidingai manoma, kad kaktusams trąšų nereikia. Iš tikrųjų reikia, ir daug. Dauguma išvardytų kaktusų yra kilę iš sausringų vietovių, kur karštis, šaltis, vėjas intensyviai ardo uolienas ir dirvožemyje gana daug mineralinių medžiagų. Kaktusų augintojas rekomenduoja kibirui žemės įmaišyti apytiksliai 20 g superfosfato ir 5g kalio chlorido, nepakenktų ir mikro elementai, tinka naudoti ir kompleksines trąšas su mikroelementais. Geriausia kaktusus tręšti pavasarį, tuomet dar galima naudoti ir kompleksines trąšas su minimaliu azoto kiekiu. Vasaros antroje pusėje augalų reikėtų nebetręšti, mažinti laistymą, kad jie spėtų iki rudens sumedėti ir gerai pasiruoštų mūsiškei žiemai.

Kaip laistyti kaktusus? Svarbus veiksnys yra augalo atsparumas drėgmei. Jeigu nesiruošiame augalui statyti stogo, šis veiksnys yra vienas iš lemiamų. išvardytos kaktusų rūšys, jei augs aukštesnėje vietoje ir vandeniui laidžiame dirvožemyje, gali atlaikyti mūsų darganotą rudenį ir žiemą, gal tik trapioji opuncija kiek jautresnė. Klaidingai manoma, kad kaktusų galima visai nelaistyti, – vasaros pradžioje, jų intensyvaus augimo laikotarpiu, juos galima (ir netgi pageidautina) laistyti.

Meksikoje, Amerikoje bei šaltesnio klimato Europos šalyse lauke augantys kaktusai puošia aplinką, o Lietuvoje tai dar retenybė. Iš tiesų pasirodo, kad esama kaktusų, žiemojančių vėsesnio klimato šalyse, o pastaruoju metu jie populiarėja ir Lietuvoje.
Ko reikia kad kaktusai sėkmingai augtų Lietuvoje…
Lauke žiemojančioms opuncijoms sėkmingai augti ir žydėti reikalingos kelios sąlygos. Pirmiausia turi būti saulėta vieta. Jeigu trūksta šviesos, jos mažai, augalai žydi menkai arba iš viso nežydi. Antra sąlyga – prastoka, vandeniui laidi dirva. Tinkamiausios yra prastesnės priesmėlio arba smėlio dirvos, nes opuncijos, kaip ir visi kaktusai, nepakelia drėgmės pertekliaus, ypač žiemą. Taip pat joms netinka labai trąšios dirvos, tad jų nereikia niekuo tręšti, net ir kaktusų trąšomis. Trąšos skatina vegetatyvinės masės augimą, tačiau stabdo žiedinių pumpurų krovimą. Dar viena šalčiui atsparių opuncijų specifika vėlai rudenį, atšalus orams, jos raukšlėjasi ir gulasi ant žemės, o pavasarį, nuo šilumos vėl pučiasi ir keliasi. Jeigu parenkama tinkama vieta, opuncijos – labai lengvai auginami augalai. Jos, kaip ir kambarinės opuncijos, dauginamos stiebų nareliais. Nareliai šaknijami tiesiai į dirvą, atvirame grunte. Geriausias laikas opuncijoms dauginti – gegužės mėnuo. Kadangi jos šalčiui visiškai atsparios, dengti nereikia.

Ištvermingiausios opuncijos (Opuntia): kalninės (O. phaeacantha), kalninės geltonžiedės (O. phaeacantha var. camanchica ). uolinės (O. polyacantha), trapiosios raudonžiedės (O. fragilis), Opuntia rhodantha. Prie jų priskiriama ir daugelis sodinių formų ir pačių išvestų sėjinukų, tinkamų mūsų klimatui. Įdomūs augalai yra uolinės opuncijos `Chameleon’ (sėjinukai): iš pradžių pražysta geltoni žiedai, kitą dieną – jau oranžiniai. Tuo pačiu metu žydi kelių spalvų žiedai. Opuncijų veislės `Super Rutila Yellow` dalis stiebų beveik cilindriški. Jų žiedai – geltoni su oranžiniais kuokeliais, žydėjimo metu tampa rožiniais su lašišų atspalviu. Išauga iki 20 cm aukščio.
ZENIAUS S. LIETUVOJE ŽIEMOJANČlŲ KAKTUSŲ KOLEKCIJA. Egzotinių augalų augintojas Zenius S. iš Marijampolės daugybę metų domisi egzotiniais augalais, kurie gali augti Lietuvoje natūraliomis sąlygomis ar šiek tiek pridengti. Tokių mums neįprastų augalų yra ne tiek jau mažai. Tai kaktusai, jukos, bambukai ir kt.

Pasak kaktusų kolekcininko, ne visiškai teisingas teiginys, jog kaktusai yra tik Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pusdykumių augalai. Pasirodo, jie išplitę ir Amazonės džiunglėse ir arktinėje Kanadoje. Kaktusai atsparūs ir didelei drėgmei, ir kankinamai sausrai, ir spiginančiam šalčiui. Pasak kolekcininko, bėda ta, kad nėra tokių jų rūšių, kurios būtų atsparios ir drėgmei, šalčiui tuo pačiu metu (kitaip tariant, galėtų laisvai augti Lietuvoje). Vis dėlto yra keletas kaktusų rūšių, kurios labai atsparios šalčiui ir, jei dirvos drenažas geras, gali pakęsti mūsų labai drėgną (ypač žiemą) klimatą.
Kokias rūšis galima auginti Lietuvoje? Anot kolekcininko, kaktusų yra labai daug rūšių. Įvairioje literatūroje pateikiami labai skirtingi šių augalų atsparumo šalčiui ir drėgmei įvertinimai. Apibendrinęs įvairių šaltinių medžiagą ir pats Marijampolėje praktiškai išbandęs įvairių kaktusų rūšių auginimą lauke augintojas mano, kad Lietuvoje galima bandyti auginti šliaužiančiąsias, storašaknes, kalnines, uolines ir trapiąsias opuncijas, rutulinius kaktusus eskobarijas ir stambiadyglius ežiažvakius.
•Šliaužiančiosios opuncijos (O. humifusa) ir kalnines opuncijos (O. phaeacantha) -greitai auga, žydi geltonais žiedais. Zeniaus S. auginami abiejų rūšių augalai labai gerai žiemojo. Taigi jie gali ištverti iki -30 °C šalčius. Šliaužiančiųjų opuncijų nareliai dideli, maždaug per delną. Kalninių optuncijų taip pat nemaži, mažiausi trapiųjų.
• Storašaknes opuncijos (O. macrorhiza) silpniau auga už šliaužiančiąsias ir kalnines opuncijas, žydi puošniais geltonais ir oranžiniais žiedais (žydėjimo metu keičia žiedų spalvą), žiemoja vidutiniškai gerai, kiek prasčiau nei šliaužiančiosios ir kalninės opuncijos. Gali ištverti iki -25-30 °C šalčius žiemą (jei sausa).
• Uolinės opuncijos (O. polyacantha) auga gana gerai, žydi raudonais žiedais, žiemoja gerai arba vidutiniškai.
• Trapiosios opuncijos (O. fragilis) žiemoja prastokai, Zeniaus S. turimos dar nežydėjo. Šios opuncijos opios, nes labai trapūs nareliai – netyčia prisiglaudus nulūžta, nukrinta ant žemės ir gana greitai įsišaknija. Šie kaktusai auga daugiau j plotį.
• Eskobarijos (Escobaria missourensis) žydi oranžiniais žiedais, dygliai išsidėstę netaisyklingai kauburėliuose, žiemoja vidutiniškai, auga labai lėtai. Suaugusios būna degtuko dėžutės dydžio. Šie kaktusai daug energijos sunaudoja žydėjimui, ypač vaisiams ir sėkloms užauginti. Tai gerokai sumažina jų atsparumą žiemai, todėl rutulinių kaktusų (eskobarijų ir ežiažvakių) žydėjimą reikėtų riboti.
• Stambiadygliai ežiažvakiai (Echinoce reus triglochidiatus) kaktusų augintojo kolekcijoje dar nežydėjo, žiemoja vidutiniškai, auga lėtai. Jų dygliai išsidėstę tvarkingai eilėmis.

Įdomus video (Rusiškai) kaktusų dauginimas iš sėklų, kaktusų persodinimas:

Įdomus video (Angliškai) kaktusų auginimas persodinimas:

„PINIGŲ MEDIS”
Vadinamasis „pinigų medis“ (Zaminculcas zamiifolia) – visžalis gumbinis augalas labai dekoratyviais lapais: jie sodriai žali, blizgantys. Stiebai — stori. Kambaryje užauga iki 1-1,5 m aukščio. Auga itin lėtai, naujus lapus išleidžia labai retai. Beje, tikima, jog finansinė sėkmė aplanko tik tada, kai „pinigų medis“ užaugina naujų lapų. O skurstantis augalas pranašauja nepriteklių. Gerai prižiūrimas senesnis augalas netgi žydi.
Požeminė augalo dalis — dideles vandens atsargas gebantis sukaupti gumbas, todėl augalą geriausia laikyti šviesioje vietoje, nepurkšti vandeniu ir jokiu būdu neperlaistyti. Labiausiai tinka kaktusams ir sukulentams skirtos trąšos. Tiesa, tręšti reikia tik nuo balandžio iki rugpjūčio kas dvi savaites. Jei augalas vasaroja lauke, jam tinka ir organinės trąšos.

Žiemą „pinigų medžiui“ palankiausia 16-18° C temperatūra. Gali augti ir vėsesniame kambaryje, svarbu. kad temperatūra nenukristų žemiau 12° C. Vasarą „pinigų medį“ galima drąsiai išnešti į lauką. Jį geriausia laikyti nuo skersvėjų apsaugotame balkone, šviesioje sodo užuovėjoje. „Pinigų medis“ mėgsta šviesą, tik ne tiesioginius saulės spindulius.
Žiemą vazoną su augalu reikėtų statyti kuo arčiau lango jo nereikia specialiai drėkinti. Nedidelį augalą vertėtų kartais nuplauti nestipria dušo srove, nuo didesnio, kurį jau sunku nešioti, dulkes nuvalome drėgna kempinėle. Jei vasarą augalas laikomas sode, dulkes nuplaus lietus. Net vasarą augalą reikia laistyti labai saikingai, o žiemą— ypač retai (kai žemė vazonėlyje visikai išdžiūva, o pabeldus vazoną girdisi skardus garsas). Niekada negalima palikti vandens telkšoti padėkle po vazonu. Verčiau leisti augalui perdžiūti, nei jį perlieti. Perlaistytam ir dėl to pradėjusiam pūti augalui pirmiausia leiskite kaip reikiant išdžiūti, o paskui bandykite gydyti jį silpnu kalio permanganato tirpalu (vanduo turi būti vos rausvas).

Kol augalas jaunas, persodinti jį teks kas metai. Jam reikalingas specialus mišinys: velėninė žemė, lapinė žemė, durpės, smėlis (1 : 1 : 1 : 1). Jei turite, įmaišykite ir gerai perpuvusio komposto. Labai svarbu geras drenažas vazonėlyje, o vazonas turi būti tokio dydžio, kad jame vos tilptų gumbas ir šaknys. Senesnių augalų kasmet persodinti nereikia, pakanka kas pavasarį pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. „Pinigų medį“ galima dauginti keliais būdais: dalyti gumbą, įšaknydinti lapą ar stiebo dalį.

KELETAS ĮDOMIŲ VIDEO:

KAIP PERSODINTI PINIGŲ MEDĮ:

KAIP DAUGINTI PINIGŲ MEDĮ: