Gražgarstė – rukola

Rukola

Ant palangės, balkone ir daržo lysvėje auginamos sėjamosios gražgarstės (Rucola selvatica). Dažnai jos vadinamos lotyniškai — rukolomis. Šie bastutinių (Brassicaceae) šeimos laukinės floros Skaityti toliau

KADA SĖTI IR SODINTI VAISTAŽOLES?

Kada sodinti vaistažolesPražydus ankstyvajam šalpusniui (pirmoje balandžio pusėje), pražydus gluosniui (balandžio 11— 23 d.) sėjamos vaistinės agurklės, vaistinės gelsvės, sodinami vaistiniai kiečiai, peletrūnai.
Kai sužaliuos paprastosios ievos (balandžio 25 — gegužės 8 d.), Skaityti toliau

DILGĖLĖ – VITAMINŲ ŠALTINIS

dilgeliu-sultys

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maisto papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų — geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio. Dilgėlės lapuose yra C, K,E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A.

Maistingumu dilgėles du kartus lenkia morkas ir net tris kartus — špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms. Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti su verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jei norime jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėme daugiau, gerai nuplovę paskleiskite vienu sluoksniu ir sušaldykime šaldiklyje — turėsim puikių vitaminų. Dilgėlių galima ir susidžiovinti. Džiovintos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.

Dilgėlių blynai Užmaišyti blynų tešlą. Pasūdytame vandenyje išvirti dilgėles, nuvarvinti ir 2 kartus permalti mėsmale. Jas sumaišyti su blynų tcšla. Kepti aliejuje. Blynai būna skanūs ir vieni, ir surnaišyti su rūkyta žuvimi.

Dilgėlių kukuliai 6 asmenims. 0,5 kg šaltų virtų su lupenomis bulvių nulupti ir sumalti mėsmale. 0,5 kg dilgėlių išvirti, sumalti ir sumaišyti su bulvių mase. Į šią masę įdėti apie 4 šaukštus miltų, 2 kiaušinius, cukraus, pipirų ir kitokių prieskonių. Viską gerai suminkyti. Jei kiaušinių dėsite mažiau, reiks daugiau pilti miltų. Iš šios tešlos suvolioti kiaušinio dydžio kukulius ir virti pasūdytame vandenyje 15-20 min. Valgyti galima ir su bruknių uogiene.

Dilgėlių skanėstas Pusę šaukšto smulkiai supjaustytų svogūnų pakepinti riebaluose. į tą pačią keptuvę dėti apie 1 litrą žalių dilgėlių. Kai dilgėlės apkeps, įpilti 3 šaukštus miltų, stiklinę pieno ir virti, kol masė sutirštės. Viską supilti į puodą. Tada įberti druskos, pipirų, 4 šaukštus tarkuoto sūrio arba tarkuotų bulvių. Atskirai išplakti 1-2 kiaušinių trynius ir baltymus. Puodą nukelti nuo ugnies, į jį pirmiausiai supilti trynį, paskui pusę šaukštelio ruginių miltų, po to iki putų išplaktą baltymą. Masę atsargiai išmaišyti, sudėti į formą ir kepti orkaitėje apie 10 min.

Dilgėlių ir žuvies apkepas Ant formos dugno sudėti rūkytą arba ant grotelių keptą žuvį, užpilti baltuoju padažu, paruoštu kartu su išvirtomis, susmulkintomis dilgėlėmis. Apibarstyti maltais džiuvėsėliais ir kepti orkaitėje, kol gražiai paruduos. Dilgėlių lietiniai su ridikėliais Paruošti tešlą iš išvirtų ir sumaltų dilgėlių, miltų, bulvių košės, lieso pieno, kiaušinių. Ridikėlius išvirti pasūdytame vandenyje. Juos dėti į iškeptų lietinių vidų, vietoje paprasto įdaro. Susuktus lietinius apkepinti, apibarstyti kmynais ir paduoti su ištirpintu sviestu ar grietine ar pasukų padažu. Dilgėlių salotos su kiaušiniu 200 gramų dilgėlės lapų, 2 virti kiaušiniai, 2 šaukštai grietinės, pagal skonį druskos ir acto. Gaminimas: dilgėlių lapus nuplauti, apvirti 3-5 minutes, išversti ant sieto, susmulkinti peiliu, įdėti virto kiaušinio griežinėlių, pasūdyti, pagardinti actu ir grietine.

RAMUNĖLĖ

711

Vaistinė ramunėlė — labai seniai ir gerai lietuviams žinomas augalėlis. Vaistinės ramunėlės anksčiau būdavo auginamos kiekviename darželyje. Dabar jų dar galima pamatyti prie vyresnių žmonių namų. Žydi nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Augalas turi puikių savybių, todėl naudojamas ir liaudies, ir įprastoje šiuolaikinėje medicinoje užpilams ir ekstraktams. Jie itin veiksmingi persišaldžius ar varginant skausmingoms menstruacijoms, Be to, tai puiki priemonė sudirgintam skrandžiui raminti, skausmui sumažinti, prakaitavimui skatinti. Vaistinės ramunės žaliavą liaudies medicina vartoja ir tulžies išsiskyrimui skatinti. Ramunių žiedelių užpilai tinka vonioms, kompresams, skalavimui. Kompresais gydomos odos ligos. Šių augalų arbatos skatina prakaitavimą malšina pilvo, dantų, gerklės, reumato sukeltus skausmus, padeda sergantiesiems kepenų ir tulžies latakų ligomis. Mažina stresą. Ramunėlių kompresai naudingi, kai peršti akis. Žiedynų nuoviro galima mirkyti prakaituojančias pėdas.
Ramunėlės nuo seno žinomos kaip grožį puoselėti padedanti priemonė. Jos šviesina plaukus, stiprina jų šaknis, naikina pleiskanas. Puikiai tinka sutrūkinėjusiai rankų odai gydyti. Su medumi sumaišytos ramunėlės lygina raukšles, gaivina, ramina veido odą. Nuskintus žiedų graižus būtina kuo skubiau džiovinti. Vaistinių ramunėlių ‘žiedeliai džiovinami vėjo perpučiamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tokiomis sąlygomis jie gali išdžiūti per tris paras. Sausa žaliava laikoma lininiuose maišeliuose. Prieš vartojant ją kaip vaistą, reikėtų pasitarti su gydytoju. Užpilui reikia šaukštelio džiovintos žaliavos. Ji užpilama karštu vandeniu ir palaikoma 15 minučių.

Žolelių dieta

Žolelių dieta

Hipokratas teigė. Kad maistas turi būti ir vaistas, todėl visus produktus skirstė į karštus, sausus, drėgnus ar šaltus. Kiekviena ši grupė esą skirtingai veikia mūsų organizmą, todėl maitintis reikia taip, kad nebūtų pažeista jų pusiausvyra. Karšto, sauso maisto perteklius neigiamai veikta virškinimą ir kepenis, o per gausiai valgant Šaltą ir drėgną maistą galima susirgti kataru.

Jis pabrėžė, kad svarbiausia organizme — dermė, kuri egzistuoja tik esant materijos ir energijos pusiausvyrai.

Šiai sutrikus, prasideda ligos. Šis klasifikavimas atitinka graikų filosofiją, pagal kurią visas pasaulis sudarytas iš keturių elementų: žemės, oro, ugnies ir vandens. Šie elementai siejami su keturiais metų laikais, o kartu ir su keturiais kūno skysčiais bei temperamento tipais — flegmatišku, melancholišku, sangvinišku ir cholerišku. Diagnozuojant ligą reikėdavo nustatyti, kurio skysčio pusiausvyra pažeista. Gydant žolelėmis būdavo bandoma ją atkurti.

Graikai ir romėnai apie vaistažoles rašė medicinos traktatus. II amžiuje Klaudijus Galenas sukūrė garsųjį „De simputibus“ — juo medikai vadovavosi daug amžių. Jis taip pat propagavo subalansuotą mitybą — kaip ir senovės kinai, indai ar persai. Ajurveda (senovės Indijos medicina) maistą skirstė pagal skonius: saldų, rūgštų, sūrų, aitrų, kartų ir aštrų.

Kaip išdžioviniti vaistažoles

Džiovintos vaistažolės

Paspartintas džiovinimas. Jei norite išdžiovinti ne per keletą dienų, bet per keletą valandų, rinkitės orkaitę. Žoleles vienu sluoksniu paskleiskite ant storo popieriaus lakšto (galite juo iškloti kepimo skardą) ir pašaukite į orkaitę. Liepsna turi būti pati mažiausia. Dureles palikite truputi pravertas. Po valandos patikrinkite džiovinamą žaliava, ji turi būti dar žalia, bet jau trapi. šaknų džiovinimas. Šaknys nugremžiamos, nulupamos, supjaustomos smulkiais gabalėliais ir džiovinamos iki 50° C įkaitintoje orkaitėje. Kartkartėmis jas reikia pamaišyti. Gabaliukai išdžiuvę, jei lengva laužyti pirštais.

DIDŽIOJI DILGĖLĖ (URTICA DIOCA)

Dilgėlė URTICA DIOCADIDŽIOJI DILGĖLĖ (URTICA DIOCA) Tai plačiai vartojamas augalas. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Juo gydomos kepenų ir tulžies ligos, inkstų akmenligė, reumatas, bronchitas, nervų priepuoliai. Vartojamos ir šviežių dilgėlių lapų sultys. Preparatai žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Sultyse sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, opų, nudegimų. Plakantis šviežiomis dilgėlėmis gydomas reumatas. Dilgėlių lapų užpilas stiprina plaukų šakneles, mažina pleiskanojimą. Riebiems plaukams vartojamas spiritinis ekstraktas, kuris skatina plaukų augimą. Skaityti toliau