Šiltnamyje auginamoms Daržovėms, o ypač pomidorams, reikia magnio trąšų, nes dėl magnio trūkumo augalai blogiau pasisavina fosforą — prasčiau vystosi šaknys, jie lėčiau auga ir žydi. Tad reiktų įsigyti magnio sulfato arba kalimagnezijos (į pastarosios sudėtį įeina ir kalis). Vertingiausia trąša — mėšlas.
Norint užauginti gausų geros kokybės daržovių derlių, reikia žinoti trąšų santykį.

Paprasčiausia tręšti kompleksinėmis trąšomis. Nors jos brangesnės, tačiau jų sudėtyje yra ne tik pagrindinių medžiagų, bet ir visų augalams reikalingų mikroelementų. Šios trąšos itin tinka nualintoms dirvoms ir tiems šiltnamiams, kurie keletą metų nebuvo tręšiami mėšlu. Kompleksinių trąšų yra labai įvairių. Skaitykite etiketes ir rinkitės, kas tinka. Vis dėlto vertingiausia trąša yra perpuvęs mėšlas, kuris kartu gerina dirvos struktūrą. Beje, mėšlas užteršia dirvą piktžolėmis. Itin vertingas yra arklių mėšlas. Tinka ir gerai perpuvęs kiaulių, karvių, ožkų, avių, triušių mėšlas. Kadangi paukščių mėšlas yra labai koncentruotas, jį reikia maišyti į komposto krūvas arba parauginti statinėse su vandeniu santykiu 1 : 20. Šunų ir kačių išmatos augalams kenksmingos.

Verta atsiminti, kad šeimos poreikiams neprireiks nė gramo pomidorų sėklų. Be to, šių augalų sėklos daigios net 7-9 metus, todėl įsigykite gerų veislių pomidorų sėklų. Pravartu įsigyti nors pusę gramo paprastųjų raudonėlių, citrininių melisų, katžolių, pipirmėčių, vaistinių ramunėlių, šalavijų sėklų. Vasarą galėsite mėgautis kvapnia šių žolelių arbata, pasidžiovinti jų žiemai. Daugelio daržovių sėklos išlieka daigios keletą metų. Pavyzdžiui, pupų, pupelių sėklos daigios maždaug 9 metus, agurkų, aguročių, moliūgų, arbūzų — 8, žirnių — 7, burokėlių, kopūstų, ridikų, ridikėlių, ropių, cikorijų — 5, morkų, rabarbarų, salierų, salotų, porų, špinatų — 4 metus.

Pastarnokai, krapai, svogūnai, rūgštynės daigumą praranda po poros metų. Prieš pirkdami sėklas, pasitikrinkite likučius nuo praėjusių metų. Verta įsidėmėti, kad iš senesnių, nepraradusių daigumo sėklų išauga sveikesni daigai, nes per 3-4 metus žūva jų paviršiuje buvęs ligos užkratas. Sėklos daigumą greičiau praranda patalpoje, kurioje dažnai keičiasi santykinė oro drėgmė ir temperatūra. Tad nelaikykime sėklų virtuvėje. Sėklų dauguma patikrinti nesudėtinga. Tereikia plastmasinį plačiu dugnu indelį (pavyzdžiui, lėkštutę) įkloti dvigubą filtrinį popierių ar vienspalvę keturlinką popierinę servetėle, sudrėkinti ir plonai paskleisti po 30— 50 skirtingų daržovių sėklų. Tuomet lėkštelę įkišti polietileno maišelį (mažiau garuos drėgmė) ir laikyti 20— 25° C šilumoje. Kasdien atidarykite maišelį, pravėdinkite ir jei reikia, sudrėkinkite popierių. Daugumos daržovių sėklos sudygsta per 10 dienų (ilgiau dygsta petražolių, morkų, salierų, paprikų sėklos). Jeigu sudygs tik pusė daiginamų sėklų, teks sėti tankiau, o jei sudygs tik trečdalis — sėti neverta. Jei morkų, krapų ir petražolių sėklos neturi specifinio kvapo, vadinasi, jų daigumo net tikrinti neverta. Šiltuose sandėliukuose laikomos bulvės pradeda dygti. Neleiskite užaugti dideliems daigams, dažniau juos skabykite, nes daigai kenkia gumbo kokybei, mažina maistinę vertę, o jo paviršiuje kaupiasi solaninas. Tad nuo sudygusių gumbų reikia skusti storą lupeną. Neišmeskite svogūnų lukštų. Baigėsi svogūnų ramybės periodas. Tie, kurie laikomi šiltoje drėgnokoje patalpoje, jau pradeda dygti. Tokius svogūnus verta pasodinti vieną prie kito dėžutę su žemėmis arba pamerkti indelį su vandeniu taip, kad jis liestų tik roputės dugnelį. Svogūnų lukštų neišmeskime — jie tiks kompostui, nes turi daug naudingu medžiagų. Be to, verta sveikų svogūnų lukštus berti polietileno maišelius, kuriuose morkos geriau laikysis. Vasarą pravers svogūnų lukštų antpilas, nes jis naikina žalingus dirvos mikrobus. Lukštų nuoviras labai tinka agurkams ir cukinijoms laistyti. Reikia dvi saujas svogūnų lukštų užpilti 10 l vandens ir užvirinti. Kai nuoviras atvės ir nusistovės, nukošti. Tuomet į kibirą su 20 laipsnių temperatūros vandeniu (8 l) įpilti du litrus nuoviro ir šiuo mišiniu laistyti agurkus bei cukinijas.
Neišmeskite kiaušinių lukštų. Jie tinka kompostuoti. Nevirtų kiaušinių lukštai iš dalies sumažina padidėjusios dirvos rūgštingumą, o virti kiaušinio lukštai gerina dirvos struktūrą.