Apie pomidorų daigų auginimą daugelis daržininkų žino beveik viską, tačiau kai kurie dalykai vis tik yra ginčytini. Žinoma, daryti kažką nauja – neįprasta ir rizikinga. Vis dėlto pamėginti – verta.
Ar tiesa kad: kuo ilgiau augalas augs ant palangės tuo greičiau subrandins pirmuosius vaisius.
Tai pagrindinė klaida. Augalai, sudygę labai anksti (vasarį), jeigu trūksta šviesos ištįsta ir gali susirgti. Tokiu metu pomidorus galima sėti tik esant geram apšvietimui šildomame šiltnamyje. Vidutiniškai ir vėlai nokstantys pomidorai daigams auginti nešildomuose šiltnamiuose sėjami nuo antros kovo dekados, o ankstyvieji, auginami atvirame grunte, – kovo pabaigoje ar pirmoje balandžio pusėje. Tuo pat metu galima sėti ankstyvųjų, taip pat ir žemaūgių, veislių pomidorus bei hibridus.
Dienos šviesos augalai turi gauti bent 10-12 valandų. Ankstyvojo derliaus gausa labai priklauso nuo pirmųjų gyvenimo savaičių ir šviesa čia labai svarbi, kaip pagrindinis ilgalaikis „vitaminas“.
Namuose daiginami pomidorai normaliai jaučiasi ne ilgiau kaip 60-70 dienų. Ant palangės didelius vazonėlius sunku sutalpinti, todėl protingiau sėti į mažesnius indelius ir ant palangės laikyti ne ilgiau, kaip 50-55 dienas.
Ar tiesa kad: geriau pomidorus sėti į atskirus indelius, nes persodinimas traumuoja šaknis, trikdo augimą ir vystymąsi.
Tai netiesa. Persodinti pomidorus netgi labai pravartu dėl kelių išties mažai kam žinomų priežasčių. Persodinant būtinai nuskabomos pagrindinės šaknelės, kad vystytųsi pluoštinė šaknų sistema. Atskiruose vazonėliuose neatlikus minėto veiksmo, šaknys, pasiekusios dugną gali imti kilti sienele į viršų, daigų vystymasis sulėtės, ir gero derliaus nesulauksite.
Be to, pikiuoti galima kitaip ir gana efektyviai. Į vieną vazonėlį pikiuokite iš karto po 2 daigus ne didesniu kaip 2 cm atstumu. Kai jie pasieks 10-15 cm, gretutinėse stiebų pusėse 1,5-2 cm aukštyje nuo žemės skutimosi peiliuku padarykite ploną 2-3 cm nuopjovą. Augalai sutvarstomi suglaudus nuopjovų vietas. Stiebai palaipsniui suauga, ir tuomet po kurio laiko silpnesnis augalas nugnybiamas. Šitaip gaunamas hibridinis pomidoras – stiprus, tvirtas, atsparus ligoms, turintis 2 pagrindines šaknis.
Persodinant į nuolatinę vietą jo stiebo storis prie pagrindo siekia 1-2 cm, prieš derėjimą – 3-4 cm. Tokių hibridų šaknys nusidriekia į žemę 60-80 cm. derlius būna gausus.
Ar tiesa kad: pomidorai laistomi taip, kad jų žemė jokiu būdu neišdžiūtų.
Viskas priešingai, žemė tarp laistymų turi šiek tiek pradžiūti, ir ne tik iš viršaus, bet ir iki apačios, kad pomidorai neištįstų ir nesusirgtų. Pirmąsias tris savaites šio principo reikia laikytis ypač įdėmiai. Kai kurie daržininkai daigų apskritai nelaisto 10 d. po to, kai jie sudygsta, aišku, jeigu tik nėra karščių ir labai skaisčios saulės.
Ar tiesa kad: jeigu maža šviesos, jos stygių kompensuoja šiluma.
Temperatūra ir šviesa, žinoma, yra susijusios, bet priklausomybė – ne atvirkštinė, o tiesioginė. Optimali esant ryškiam apšvietimui – 25 laipsniai celsijaus, esant 28-30 laipsnių celsijaus galima net nevėdinti. Jeigu temperatūra pakyla dar aukščiau, pomidorai ima augti lėčiau arba iš viso sustoja. Ūkanotą dieną – priešingai: papildomai neapšvietus temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 18-24 laipsniai celsijaus. Jeigu pirmąsias 3-4 savaites bus žemesnė (ypač dirvos), gali atsirasti šaknų puvinys. Taigi ant šaltos palangės dėl viso pikto verta padėti putplasčio ar kitos šiltinamosios medžiagos.
Ar tiesa kad: daigams nepakenks azotas, kuris skatina vystymąsi ir augina „masę“.
Azotas – žinoma, būtinas, bet jo perteklius pomidorams kenkia. Kokie pirmieji požymiai, rodantys kad daigai permaitinti azotu? Viršutiniai, dar maži, lapeliai susisuka į vidų. Azoto pertekliaus požymis – lyg susiglamžiusi, taip pat susisukusi daigo viršūnėlė, nors ir yra visiškai normalios, intensyvios žalios spalvos,
Pirmą kartą tręšiama iš karto, kai tik išsiskleidžia pirmieji lapeliai. Iki tol augalui trąšų nereikia. Kai atsiranda tikrųjų lapelių, augalui reikia fosforo. Trąšos ruošiamos iš superfosfato: puse šaukštelio užpilkite 1 l karšto vandens ir palikite 24 val. Tuomet reikia perkošti ir laistyti kas dvi dienas (po 2 šaukštelius tirpalo kiekvienam augalui). Daigai taip pat laistomi svogūnų lukštų užpilu (laikytu parą), atskiestu vandeniu iki šviesia rudos spalvos.
Įdomu: augalams jodo reikia labai nedaug. Paprastai jiems pakanka to nedidelio kiekio, kuris yra bet kurioje dirvoje. Todėl specialių juoduotų trąšų nėra. Tačiau pomidorų „santykiai“ su jodu šiek tiek skiriasi nuo kitų augalų… Jiems jodas – reikalingesnis. Taigi, jei augindami pomidorų daigus vieną kart paliesite labai silpnu jodo tirpalu (vienas lašas jodo 3 litrams vandens), žiedų kekėse bus gerokai daugiau, pačios kekės užaugs didesnės ir griečiau vystysis. Vaisiai tokiose kekėse irgi augs 10-15 proc. didesni ir subres keliomis dienomis anksčiau. Pomidorams jau augant grunte ir toliau formuojant kekes taip naudinga palaistyti kiekvieną augalą silpnu jodo tirpalu. į kibirą vandens įlašinami trys lašai jodo ir aplink kiekvieno augalo šaknis supilama po 1 l šio tirpalo.
Savaitė „Namie ir sode“ Nr.4 2013.04.09
Visada sėju kovo viduryje. Nežiūriu į jokias mėnulio fazes, tiesiog sėju kada norisi tai daryti. Visuomet sėkmingai sudygsta. Gana anksti išnešu į šiltnamį, ten daigeliai grūdinasi ir ne taip ištysta.
Labai ilgą laiką auginau vienoj lysvėj visus ankštinius(pupos, šparaginės pupelės, žirniai ir t.t.) . Dabar ten pastatytas šiltnamis ir pernai metais auginau pomidorus, tai labai geras derlius buvo. Nereikėjo net jokių trašų. P.s. ten priemolis.