Mulčiavimui Pjuvenos – puiki mulčiavimo medžiaga. Jos saugo šilumą, drėgmę, sukuria idealias gyvenimo sąlygas sliekams ir organines atliekas perdirbančioms dirvos bakterijoms. Pjuvenų mulčias neleidžia augti piktžolėms, o jei viena kita prasikala, tai jas labai lengva išrauti iš purios žemės. Karštą ir sausą vasarą šviesios pjuvenos gerai atspindi saulės spindulius ir saugo dirvą, kad neperkaistų ir neprarastų drėgmės. Tam, kad pjuvenos sėkmingai atliktų mulčio funkciją, reikalingos tam tikros sąlygos
• Pjuvenų sluoksnį reikia berti ant kruopščiai nuravėtos dirvos.
• Pjuvenas rekomenduojama berti storu, 10-15 cm, sluoksniu daržovių lysvėse ir ne mažesniu kaip 25-30 cm sluoksniu po krūmais bei medžiais. Mažesnis sluoksnis visavertės mulčio funkcijos neatliks.
• Mulčiuojant po pjuvenomis pirmiausia reikėtų berti komposto arba mėšlo sluoksnį. Toks mulčias per sezoną „pasensta“ ir pats tampa azoto šaltiniu bei puikiai purena dirvą.
• Prieš mulčiuojant pjuvenomis dirvą rekomenduojama papildyti azoto turinčiomis trąšomis.
• Šviežių pjuvenų negalima užkasti į žemę – jos prarūgs kaip rauginti kopūstai.
Kartais dirva gali būti mulčiuojama plonesniu pjuvenų sluoksniu. Tam naudojamos perpuvusios, iš dalies perpuvusios ir net šviežios pjuvenos. Jų beriama maž-daug 3-5 cm sluoksniu. Toks mulčias tinka vaiskrūmiams, avietėms, daržovių lysvėms. Perpuvusias ir pusiau perpuvusias pjuvenas galima naudoti be specialaus paruošimo, o šviežias reikia tinkamai apdoroti. Lygioje sklypo vietoje paklojamas nemažas gabalas plėvelės ir ant jos sluoksniais beriama 3 kibirai pjuvenų, 200 g karbamido ir tolygiai palaistoma laistytuvu supilant 10 1 vandens. Paskui vėl beriama pjuvenų, karbamido ir laistoma. Tada viskas sandariai uždengiama plėvele ir jos kraštai prispaudžiami akmenimis. Po dviejų savaičių taip paruoštas pjuvenas galima naudoti. Tiesa, tokį mulčią vertėtų naudoti tik vasaros pirmoje pusėje, kai dirvos drėgmė sparčiai garuoja, o vasaros pabaigoje iš mulčio liktų tik prisiminimai, nes aktyviai dirbantys sliekai beveik sumaišytų ji su žemėmis. Užbėrus pjuvenų sluoksnį antroje vasaros pusėje, kai kritulių būna daugiau, mulčias trukdytų drėgmei garuoti ir kenktų augalams.
Jei pasirodytų, kad pjuvenų sluoksnis yra per storas ir su žemėmis nesusimaišė, vasaros antroje pusėje mulčią būtinai reikėtų įterpti į dirvą. Jei orai sausi, tokią procedūrą galima atidėti iki rudens. Tai padaryti būtina, nes pavasarį sušalęs pjuvenų sluoksnis neleis dirvai atitirpti.

Dirvos struktūrai gerinti

Pjuvenos – puiki purenamoji medžiaga, ilgam suteikianti žemei purumo ir birumo, kurių taip reikia augalų šaknims. Sunkias dirvas pjuvenos palengvina ir padaro ne tokias grumstuotas, o lengvoms dirvoms suteikia savybių ilgiau išlaikyti drėgmę. Skirtingai nei mėšle ar komposte, pjuvenose nėra užsilikusių piktžolių sėklų, be to, pjuvenos lėtai garina drėgmę. Pjuvenos pasižymi ir džiovinamosiomis savybėmis. Viena dalis pjuvenų gali sulaikyti 4-5 dalis vandens. Todėl pjuvenomis galima sušvelninti potvynių žalą, apsaugoti užliejamas lysves.

Tinkamai paruoštos pjuvenos papildo dirvą maistingosiomis medžiagomis, todėl daugelis sodininkų pjuvenas naudoja kaip trąšas. Jose yra daug anglies, skatinančios mikrofloros vystymąsi dirvoje. Naudojant pjuvenas naudingųjų bakterijų dirvoje padaugėja net 2,5 karto. Maistingosiomis savybėmis pjuvenos prilygsta durpėms, jose daug ląstelienos, įvairių mikroelementų, dervų, eterinių aliejų. Tačiau pjuvenas naudoti kaip trąšas galima tik prieš tai specialiai apdorojus jas karbamidu. Tuomet 10 l vandens reikia ištirpinti 4-5 šaukštus karbamido ir tokiu tirpalu sudrėkinti 3 kibirus pjuvenų. Dar geriau, jei tą patį tirpalą įberiama ir 2 šaukštai superfosfato bei šaukštas kalio trąšų. Apdorotas pjuvenas į dirvą įterpti geriausia rudenį nukalkinus dirvą. Į 3-4 m2 beriamas kibiras pjuvenų. Dideliais kiekiais naudojamos pjuvenos rūgština dirvą, todėl tai reikia atsižvelgti rudenį kalkinant dirvožemį ir visada pjuvenas maišyti su kalkinamosiomis medžiagomis. Neapdorotų pjuvenų įterpti dirvą negalima, nes efektas bus atvirkštinis: užuot pagerinę dirvos struktūrą, ilgam sumažinsime jos derlingumą. Pjuvenos traukia iš augalų azotą, be to, kai kurios šviežiose pjuvenose esančios medžiagos gali stabdyti augalų vystymąsi. O štai perpuvusių pjuvenų poveikis jau visai kitas: jos pačios išskiria azotą ir maitina dirvą.
Šiltnamiuose
Uždarame grunte pjuvenos tiesiog nepakeičiamos. Jas naudinga sumaišyti su mėšlu ir augalų liekanomis, tuomet pavasarį dirva daug greičiau įšyla. Be to, gerėja minėtų produktų puvimo procesas ir gautas kompostas būna daug kokybiškesnis: puresnis, laidesnis orui, maistingesnis ir įvairesnės sudėties. Tačiau reikia nepamiršti, kad naudojant šviežią mėšlą reikia naudoti ir šviežias pjuvenas, nes jos ištraukia iš šviežio mėšlo azoto perteklių. Su perpuvusiomis pjuvenomis maišant perpuvusi mėšlą (arba visai be jo) papildomai azoto įterpti nereikia.

Pjuvenomis gaivinti šiltnamių žemę galima ir pavasari, ir rudenį. Geriausia jas maišyti su kitomis dirvožemį gerinančiomis medžiagomis. Labai gerai rudenį ant šiltnamių dirvos sudėti įvairių augalinių atliekų (šiaudų, sveikų nukritusių lapų, nupjautos žolės ir kt.) sluoksnį, o anksti pavasari uždėti sluoksnį šviežio mėšlo, pabarstyti dolomitmilčių ir šviežių pjuvenų. Tada šakėmis sumaišyti pavasarini ir rudeninį sluoksnius, užberti sluoksnį žemių, sumaišytų su pelenais ir mineralinėmis trąšomis. Ypač naudinga viską palaistyti verdančiu vandeniu ir uždengti plėvele. Žemė labai greitai įšyla ir yra pasiruošusi auginti ankstyvą derlių.

Kompostavimas Bene geriausia pjuvenas kompostuoti. Paprasčiausia jas maišyti su žemėmis bei nedideliu mėšlo kiekiu ir brandinti metus retkarčiais drėkinant. Vietoj mėšlo galima dėti šiek tiek karbamido. Dar geriau, jei į ruošiamą kompostą įdedama nupjautos žolės, dilgėlių ar šieno. Nuostabios trąšos gaunamos kompostuojant pjuvenas ir paukščių mėšlą. Pjuvenų kompostą galima naudoti tik tada, kai visi komponentai visiškai suyra ir masė tampa panaši į riebias tamsias durpes. Toks kompostas turi turėti malonų žemės kvapą.

PATARIMAI
• Labai šlapiuose sklypuose galima iškasti 40-50 cm gylio griovius ir į juos pridėti kalkėmis pabarstytų pjuvenų. Po 3-4 metų grioviuose susiformuoja puikus kompostas. Pavasari pjuvenų galima priberti visose žemose ir itin šlapiose vietose — taip sklypas savotiškai melioruojamas ir pavasario darbus galima pradėti daug anksčiau.
• Sausomis pjuvenomis spalio pabaigoje—lapkričio pradžioje galima uždengti rožes. Pavasarį pjuvenas reikia nuimti, o rožes patręšti.
• Pjuvenomis prieš šalnas galima užberti braškes.
• Šviežios pjuvenos traukia iš dirvos azotą, todėl jas tinka naudoti, kai reikia nuskurdinti nereikalingus augalus (pvz., ant takelių).
• Pjuvenos saugo nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, į bulvių tarpuvagius 2-3 kartus per vasarą pribėrus pjuvenų smarkiai sumažėja arba visiškai išnyksta kolorado vabalai bei jų lervos. Pjuvenos turi dervų, atbaidančių šiuos kenkėjus.
Namie ir Sode 2014 m. Nr. 23