Kadangi kava pastaruoju metu tapo itin populiariu gėrimu, nieko nuostabaus, kad ten, kur kavamedžiai neauga natūraliai, žmonės bando juos auginti kaip kambarinius, žiemos sodų ar oranžerijų augalus. Kambaryje kavamedį galima išauginti pasėjus jų sėklų, gavus dovanų šakelę ir padauginus auginiais arba tiesiog grožėtis vazone pasodintu šiuo augalu, įsigytu prekybos centre. Skaityti toliau
Į ką atkreipti dėmesį? Kolekcininko Zeniaus S. nuomone, Lietuvoje kaktusų atsparumas žiemą labai priklauso nuo to, iš kur augalas kilęs ir kokios jam sudarytos augimo sąlygos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad minėtos kaktusų rūšys mūsų žiemas ištvers 100%, jokiu būdu negalima. Šliaužiančiąją opuncijų gėlininkas turėjo atsisiuntęs iš trijų skirtingų vietų ir tik viena atmaina (egzempliorius) pasirodė tinkama augti kolekcijos augyne Marijampolėje. Tą patį augintojas gali pasakyti ir apie kalninę opunciją. Pavyzdžiui, trapiosios opuncijos auga nuo Teksaso (šie klonai tikrai iššals Lietuvoje) iki Kanados šiaurės (kur šalčiai siekia iki -50 °C). Skaityti toliau
Nors sakoma, kad namų širdis – židinys, iš tiesų – tai virtuvė. Būtent šioje namų erdvėje praleidžiame pakankamai daug laiko, čia gimsta gardžios vakarienės, kurios suburia visą šeimą ar artimuosius, čia prie kavos puodelio draugės dalinasi savo nuotykiais ir įspūdžiais, čia prasideda, o dažnai ir baigiasi diena. Tad nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori susikurti svajonių virtuvę, kurioje būtų jauku ir patogu. Visgi, kokybiški virtuvės baldai gana brangūs, todėl daugeliui žmonių kyla klausimas, kas iš tiesų lemia virtuvės baldų kainą? Į šį klausimą atsako ekspertai, kurių specializacija – virtuvės baldai Šiauliuose. Skaityti toliau
Šios gėlės vadinamos įvairiai Dipladenia arba Mandevilla. Jas atskirti – labai sunku, todėl abu šie pavadinimas vartojami sinonimiškai. Skaityti toliau
Trys draugai: drėgmė, tamsa ir blogas vėdinimas. Tokiomis sąlygomis užtenka savaitės ar net mažiau, ir štai namuose atsiranda priplėkęs kvapas. Balkšvi pūkai ant sienos ar baldo rodo, kad jau turime „bičiulį“. Pelėsi išgyvendinti Skaityti toliau
Visi norime, kad mūsų namai būtų gražūs, jaukūs, šilti ir kvepiantys. Juk daugeliui su namų jaukumu asocijuojasi būtent namų kvapas. Kvapas namus gali padaryti svetingesnius ir draugiškesnius, suteikti jiems savitumo, Skaityti toliau
„PINIGŲ MEDIS”
Vadinamasis „pinigų medis“ (Zaminculcas zamiifolia) – visžalis gumbinis augalas labai dekoratyviais lapais: jie sodriai žali, blizgantys. Stiebai — stori. Kambaryje užauga iki 1-1,5 m aukščio. Auga itin lėtai, naujus Skaityti toliau
Lubos kurių nereikia lyginti ir dažyti, vos per vieną dieną.
Įtempiamos lubos – nauja, bet sparčiai populiarėjanti lubų apdailos medžiaga. Šios lubos montuojamos paprastai ir greitai beveik visose patalpose, nereikalauja ypatingos priežiūros. Jos gali būti įvairių dydžių, formų, spalvų, tekstūrų, blizgios ir matinės, vienspalvės ar spalvotos. Tokios lubos gali būti su fotospauda, tad ant jų galite perkelti norimą paveikslą. Dažnai renkamasi įtempiamąsias lubas, kadangi jos leidžia įgyvendinti įvairiausias interjero idėjas. Šios lubos gali būti lengvai derinamos su kitomis kabančiųjų lubų sistemomis, tokiomis kaip gipso kartono plokščių lubos. Iš šios medžiagos galite daryti įvairių formų kraštus, o per vidurį liks sumontuoti įtempiamas lubas.
Toks sprendimas leis žaisti spalvomis, faktūromis, derinti skirtingus apšvietimo sprendimus. Įtempiamas lubas renkasi ir tie, kurie nenori šalinti lubų defektų, o tiesiog siekia juos paslėpti. Lubų nereikia lyginti ar kitaip tvarkyti – plėvelė paprasčiausiai užmaskuoja lubų trūkumus. Priklausomai nuo ploto, lubų formos šviestuvų kiekio bei paties sumanymo sudėtingumo darbas gali būti atliktas ir per dieną, ir per keletą valandų.
Lubos bute bei biure. Kur montuoti įtempiamas lubas?
Įtempiamosios lubos gali būti montuojamos ir bute, ir biure, jos tinka visom gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms, svarbu, kad temperatūra jose būtų ne žemesnė kaip O laipsnių. Dėl šios priežasties neverta šių lubų rinktis sodyboje, kurioje žiemą niekas negyvena. Dideli temperatūrų svyravimai paveikia plėvelę – ji praranda savo savybes. Įtempiamos lubos gali būti montuojamos priešpirtyje, tačiau pačioje pirtyje to daryti neverta – aukšta temperatūra kenkia plėvelei. Šios lubos yra atsparios drėgmei, jų paviršiuje nesusidaro kondensatas, todėl jos puikiai tinka vonios kambariams.
Naudojama plėvelė yra mažai laidi šilumai, todėl ant jos nesusidaro drėgmės kondensatas. Net didesnės drėgmės sąlygomis ant įtempiamųjų lubų neturėtų atsirasti pelėsių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad gera ventiliacija bet kuriuo atveju yra būtina.
Kaip montuojamos įtempiamos lubos?
Įtempiamos lubos sistemą sudaro du pagrindiniai komponentai: aliuminis arba plastikinis profilis ir polivinilchloridinė (PVC) plėvelė (plona, bet itin stipri polimero plėvelė, pagaminta vinilo pagrindu). Profiliai pritvirtinami prie sienų per visą patalpos perimetrą. Medžiaga jau iš anksto sukarpoma pagal patalpos išmatavimus. Pakaitinama dujiniu šildytuvu iki 60 laipsnių celsijaus ir įmontuojama į profilius. Šis montavimo principas gana tvarkingas. Jums nereikia iš patalpų išnešti baldų, po remonto nelieka šiukšlių kalnų. Įtempiamas lubas rekomenduojama montuoti jau išlyginus sienas, dar geriau antrą kart prieš sienas dažant ar tapetuojant. Tose vietose, kur bus montuojamas profilis, sienos turi būti tvirtos, lygios ir be tuštumų. Lubose galite sumontuoti bet kokius elektros instaliacijos įrenginius: šviestuvus, priešgaisrinius jutiklius, ventiliaciją. Visą tai turi būti sutvarkyta prieš montuojant lubas. Prieš montuojant nuo lubų turi būtina pašalinti visus aštrius daiktus (varžtus, vinis, aštrius nelygumus) nuvalyti dažų ir tinko tinko perteklių, ant grindų neturi būti statybinių dulkių ar šiukšlių. Turi būti aiškiai numatytos ir paruoštos vietos apšvietimui. Sumontavę lubas jų keisti negalėsite. Galima montuoti visų rūšių pakabinamuosius, įleidžiamuosius lubų šviestuvus ir lempas. Leidžiamas hologeninių šviestuvų galingumas – iki 35 W, su kaitinimo lempomis – ne daugiau, kaip iki 100W. Taip pat iš anksto pasvarstykite, kokiame aukštyje bus lubos. Turėkite galvoje, kad lubos nusileis 4-5 cm. Jei aukščių skirtumas kambaryje didesnis lubos bus dar žemiau. Kartais būna taip, kad viename šone užtenka ir 4 cm, o kitame reikia ir 10 cm.
Kiek kainuoja įtempiamos lubos
Lubos pasižymi praktiškumu, kokybe ir kaina. Praktiškumas pasižymi tuo, kad žmonės galvoja kaip sprendimas atrodys po kelerių metų. Sakykime, jeigu nama syra naujos statybos arba su medinėmis konstrukcijomis, gipsas ant lubų nebus praktiška, jis judės atsiras įtrūkimai ir pan. Tačiau įtempiamosioms luboms tai negresia. Dar vienas kriterijus tai kaina. Įtempiamų lubų kaina priklauso ne tik nuo lubų ploto, tačiau ir nuo formos sudėtingumo, šviestuvų, vamzdžių skaičiaus ir kitų papildomų darbų. Kainos svyruoja nuo 45 iki 65 litų už kvadratinį metrą. Nėra mažai, tačiau palyginus su gipso kartono plokščių lubomis, įtempiamųjų lubų sistema yra labai konkurencinga. Paskaičiavus kiek kainuotų gipso kartono lubos ir įtempiamos lubos kaina gaunasi panaši. Įtempiamos lubos gana ilgaamžės.
Šios lubos nebijo kamuolio smūgių, šampano kamščio šūvio ar net kaimyno užpylimo vandeniu atvejo, viską galima sutvarkyti be didesnių nuostolių. Plėvelė yra labai elastinga ir tampri – vienas kvadratinis metras plėvelės be vargo atlaikys iki 100 l vandens. Vandenį galima išpilti per šviestuvų skyles, bet prieš tai būtina atjungti visus šviestuvus.
Įtempiamos lubos nereikalauja beveik jokios priežiūros. Jei norite jas pavalyti, darykite tai muiluotame vandenyje suvilgyta šluoste.
Namie ir sode 2014 m. Nr. 6
Keraminio stiklo kaitlentes valykite tik tam skirtomis priemonėmis. Svarbu vengti abrazyvinių valiklių, mat jie gali subraižyti kaitlentės paviršių.
Dujinė viryklė. Su nerūdijančio plieno pagrindu valoma lengviau ir paprasčiau nei su stiklo, tiesa, ji – kiek brangesnė.
Lengviau valyti indikacines kaitlentes (virykles). Taip yra dėl to, kad visa kaitlentė neišyla, tad iš puodo išbėgęs skystis nepridega. Vadinasi jį lengva nuvalyti paparasčiausiu skudurėliu. Kad valyti indikacinę kaitlentę būtų dar paprasčiau, nenaudojamą paviršiaus dalį paviršiaus dalį galite uždengti popieriniais rankšluosčiais. Iš keptuvės tykštantys riebalai liks ant popieriaus. Kai baigsite kepti jį tiesiog išmeskite. Keraminio stiklo kaitlentėms šis apsaugos būdas netinka, mat kaista ne tik jų kaitvietės, bet ir visas paviršius.
Įprastinės viryklės mūsų virtuvėse vis dažniau keičia įmontuojamosios orkaitės ir kaitlentės. Pastarųjų yra kelių rūšių.
Pasidomėkime kokią geriausia pasirinkti ir kaip prižiūrėti.
Elektrinės kaitlentės (viryklės)
Elektrinės kaitlentės iš pirmo žvilgsnio visos elektrinės kaitlentės atrodo vienodos, nes jų paviršius gaminamas iš keraminio stiklo. Esminius skirtumus lemia tai, kaip jos įkaista. „Seniau šios, laiko išbandytos ir, mano nuomone, patikimiausios yra kaitlentės su įprastais spiraliniais kaitinimo elementais. Jos kaista ilgiau, tačiau kainuoja pigiau, be to, ir remontas,jeigu jo prireiktų yra paprastesnis, tad ir pigesnis“, – sako įmonės „Koldis“ vadovas Žilvinas Mažuolis. Kokiu principu veikia šios kaitlentės? Kaitinimo elementai įšildo stiklinį paviršių, ir šis perduoda šilumą ant jo pastatytiems puodams ar keptuvėms. Todėl kaitlentės dažniausiai vadinamos keraminio stiklo kaitlentėmis, nors ta pati danga naudojama ir indukciniams bei halogeniniams tokio pobūdžio įrenginiams. Paprastai šios kaitlentės turi keturias kaitvietes, laikmatį, žadintuvą, greitojo įkaitinimo funkciją, užraktą. „Užraktą turi visos naujos kartos kaitlentės. Jis labai patogus, jeigu namuose yra mažų vaikų ar naminių augintinių. Tiesa, labai dažnai būna, kad žmogus užrakina kaitlentę ir nebemoka atrakinti… Tada jis mano, kad kaitlentė sugedo, tačiau iš tikrųjų ji paprasčiausial būna užrakinta“, – dėsto Ž. Mažuolis.
Halogeninės ir indukcinės (viryklės)
Norintieji, kad kaitlentė kaistų greičiau, renkasi halogeninę arba indukcinę. „Halogeninės kaitlentės įkaista greičiau nei keraminio stiklo, bet sunaudoja daugiau elektros energijos. Jos geros tuo, kad tolygiai kaitina indo dugną, tad patiekalas gaminamas tolygiai“, – teigia pašnekovas. Halogeninės kaitlentės turi žiedo formos kaitinimo elementus, pripildytus halogenų grupės dujų. „Tiesą sakant, tokios kaitlentės nėra populiarios, jų remonto kaina – didelė“, sako Ž. Mažuolis. Naujausios ir patogiausios yra indukcinės kaitlentės. į jas po keraminio stiklo paviršiumi yra įtaisytas indukcinis blokas, sukuriantis magnetinį lauką. Ant tokios kaitlentės padėtas puodas akimirksniu įkaista, tačiau pačios kaitlentės paviršius beveik neįšyla, tad gamindami maistą ant tokio tipo kaitlentės nenudegsite. „Indukcinės kaitlentės – itin patogios. Tiesa, tai pasakytina apie gana brangius žinomų gamintojų tokius įrenginius – jų kaina siekia 4 000 litų ir daugiau. Indukcinė kaitlentė, kainuojanti 600 litų, vargu ar bus gera“, – pabrėžia Ž. Mažuolis. Būtina atkreipti dėmesį tai, kad indukcinėms kaitlentėms tinka ne visi puodai. Pavyzdžiui, negalėsite kepti ketaus keptuvėje, tad pirkdami naujus indus atkreipkite dėmesį į ženklinimą. Dar vienas būdas sužinoti, ar puodai ir keptuvės tiks indukcinei kaitlentei, – pasitelkti magnetą. Jeigu jis prilips prie puodo, vadinasi, jis tiks indukcinei kaitlentei. Tiesa, dabar gamintojai siūlo ir kombinuotų kaitlenčių variantų, kai derinami skirtingi kaitinimo būdai, sakykime, indukcinė kaitlentė derinama su vadinamąja keraminio stiklo. Turėdami tokią kaitlentę maistą galėsite gaminti skirtinguose puoduose bei keptuvėse.
Dujinės kaitlentės (viryklės)
Atsižvelgdami į poreikius galite rinktis kaitlentę, kurioje elektrinės kaitvietės derinamos su dujinėmis. „Tai labai patogu tokiu atveju, jeigu baigėsi dujos balione, o gaminti maistą reikia. Gali būti ir taip, kad dingo elektra, o dujų yra“, – sako Ž. Mažuolis. Dujinės kaitlentės gali turėti stiklo ar nerūdijančiojo plieno pagrindą ir emaliuotus ar ketaus indų laikiklius. Šiuoailcinės dujinės kaitlentės – gana saugios: daugumoje jų yra įrengti saugos vožtuvai, kurie nutraukia dujų tiekimą automatiškai, jei ugnis užgęsta. Tiesa, kad įrenginys būtų saugus, jį privalo prijungti specialistas.
Gedimai ir remontas (viryklės)
Kaitlentės, kaip ir bet kokia kita buitinė technika, dažnai genda. „Pasakyti, kokios kailentės genda dažniausiai, la-)ai sunku. Genda visos. Teisingiau būtų pasakyti, kad dažniau genda pigios kaitlentės“, – tvirtina Ž. Mažuolis. Pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas prietaisas turi tam ikrą tarnavimo laiką. Atitarnavęs jį pradeda gesti. „Anksčiau reikėjo taisyti iš esmės senus prietaisus, dabar buitinė technika – sudėtinesnė, genda dažniau. Būna taip, kad baigiasi garantijos laikotarpis ir prasideda bėdos“, – sako Ž. Mažuolis. Dažna gedimų priežastis – elektros tinklo įtampos šuoliai. „Būna ir tokių atvejų, kai kaitlentės netinkamai sumontuojamos. Po kaitlente turi būti palikta vietos, kad ji galėtų vėdintis. Tačiau taip daroma ne visada. Netinkamas montavimas gali baigtis rimtu gedimu“, – aiškina specialistas. Kaitlenčių remonto kainos svyruoja nuo poros šimtų litų iki gerokai didesnių sumų, būna ir tokių atvejų, kai remontuoti paprasčiausiai neapsimoka. „Kartais žmonės virš kaitlenčių laiko puodus. Būna, kad koks puodas nukrinta ant kaitlentės, suskaldo stiklą. Reikia gerai pagalvoti, ar verta taisyti. Kalbant apie pigias kaitlentes, dažniausiai – ne“, – teigia Ž. Mažuolis.
Namie ir sode 2014m. Nr. 3 Emilija Čepulionylytė
