Kadangi kava pastaruoju metu tapo itin populiariu gėrimu, nieko nuostabaus, kad ten, kur kavamedžiai neauga natūraliai, žmonės bando juos auginti kaip kambarinius, žiemos sodų ar oranžerijų augalus. Kambaryje kavamedį galima išauginti pasėjus jų sėklų, gavus dovanų šakelę ir padauginus auginiais arba tiesiog grožėtis vazone pasodintu šiuo augalu, įsigytu prekybos centre.
Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos 8- io m aukščio visžaliai medžiai ir krūmai, ne tik vertingi savo vaisiais, bet ir dekoratyvūs, todėl gėlininkų mėgėjų auginami kaip kambariniai augalai. Auginami patalpose jie nepasiekia tokio aukščio kaip savo gimtinėje Etiopijoje, kur ir dabar natūraliose augavietėse, Kafos upės slėniuose, kalnynuose (1000-2000 m virš jūros lygio) gausu kavos medelių – jie čia auginami plantacijomis. Genties pavadinimas kilęs nuo arabiško gėrimo Coffea, gaminamo iš kavos pupelių, pavadinimo. Gentyje yra apie 60 rūšių augalų, paplitusių tropinėse Azijos ir Afrikos dalyse, Madagaskaro saloje. Namų sąlygomis kavamedžiai užauga iki 1-1,5 m aukščio, o apie 20 metų ir senesni augalai gali siekti net iki 3 m aukščio. Oranžerijose ir žiemos soduose kavamedžiai išauga aukštesni, iki 3-4 m aukščio.
Kavamedžių rūšys. Kavos skonis priklauso nuo kavamedžio rūšies ir veislės. Labiausiai paplitusios 3 rūšys: arabinis (C. arabica L.), liberinis (C. liberica W. Bull ex Hiern) ir didysis kavarnedis (C. canephora Pierre ex A. Froehner, sin. C. robusta). Arabinių kavamedžių pupelių kava skaniausia, tačiau jie lepiausi, jiems būtina šiluma ir drėgmė. Liberiniai kavamedžiai – iki 12 m aukščio užaugantys krūmai, pakeliantys karštesnį ir sausesnį klimatą. Jų lapai ilgi, iki 30 cm, o uogos – net 2 cm dydžio. Didieji kavamedžiai dar atsparesni karščiams, bet šios kavos skonis vertinamas prasčiausiai.
VERTINGIAUSI ARABINIAI KAVAMEDŽIAI Dažniausiai namų sąlygomis auginami arabiniai kavamedžiai laikomi vertingiausia kavamedžių rūšimi, turinčia geriausias aromato savybes ir mažiau kofeino. Šie augalai pasižymi puošnia lapija, kvapiais žiedais ir originaliai atrodančiais vertingais vaisiais. Jei aplinkos sąlygos kambaryje ar šiltnamyje kavos medeliui patinka, po 2-3 metų pavasarį ar vasaros pradžioje jis pražysta baltais, smulkiais, maloniai kvepiančiais žiedeliais, sutelktais nedidelėmis kekėmis beveik lapų pažastyse, labai trumpais koteliais. Kadangi kavamedžiai – savidulkiai augalai, po žydėjimo užsimezga valgomi vaisiai – vyšnios formos 1,5 cm dydžio uogos, sunokstančios po 6-7 mėnesių. Iš pradžių vaisiai būna žali, paskui geltoni ar nokdami parausta, o visiškai sunokę įgauna tamsiai rudą spalvą, jų minkštimas sultingas (tąsus), saldaus skonio. Vaisiaus viduje yra 2 sėklos – kavos pupelės, plokščiomis puselėmis prisispaudusios viena prie kitos. Arabikos pupelės būna nuo žaliai geltonos iki žaliai mėlynos spalvos. Šviežios arabinių kavamedžių pupelės turi tonizuojamai veikiančio alkaloido – 0,65-2,7 proc. kofeino, 8 proc. cukrų, 13 proc. baltymų, 12 proc. riebalų. Dėl jose esančio alkaloido padažnėja ir pailgėja kvėpavimas, sustiprėja širdies veikla, pakyla nukritęs kraujospūdis, išsiskiria daugiau šlapimo ir padidėja skrandžio sulčių gamyba.
KOKIŲ AUGINIMO SALYGŲ PAGEIDAUJA? Dauguma gėlininkų mėgėjų prižiūrėdami kavamedžius daro klaidų, kurių galima išvengti laikantis kelių taisyklių. Kavamedžiai geriausiai jaučiasi gerai vėdinamoje patalpoje, šviesioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, kur laikosi 18-20 °C temperatūra ir 75-85 proc. oro drėgnis. Iš pradžių juos galima įkurdinti ant rytinės ar pietrytinės palangės ar netoli lango, o vėliau net iki kelių metrų užaugančiam kavos medeliui prireiks kur kas daugiau erdvės. Tinka šildoma veranda arba vieta prie didelių, žemę siekiančių langų. Kavamedžiams svarbu, kad gautų kuo daugiau šviesos. Ant šiaurinės palangės ar toje pusėje prie lango kavamedžiui visai netinkama vieta, nes trūks šviesos ir augalas gali pradėti skursti. Ir priešingai – jaunam, iki 2 metų, kavamedžiui pavojinga ir tiesioginė saulės šviesa, nes gali apdeginti lapus. Kad suaugęs (apie 4-7 metų) kavamedis suformuotų visaverčius žiedynus, būtina tiesioginė saulės šviesa. Užsimezgusiems ir besiformuojantiems vaisiams šviesos reikės mažiau, todėl augalą reikėtų pernešti i kitą vietą. Jei tai padaryti sąlygų nėra, teks langą pridengti užuolaida ar balta daržo plėvele (agrodanga). Kavamedžiai nepakenčia sauso oro, todėl reikėtų jį drėkinti. Galima rytais augalus apipurkšti ir minkštu vandeniu. Galite pasinaudoti šiuo patarimu: į gilesnį padėklą priberkite keramzito grūdelių ar smulkių akmenukų, įpilkite minkšto vandens ir ant akmenukų pastatykite vazoną. Kad neužmirktų šaknys, prieš sodindami pasirūpinkite drenažu. Kavamedžius žiemą patariama laikyti vėsiau, 14-16 °C, bet ne žemesnėje kaip 12 *C temperatūroje, laistyti reikėtų saikingai minkštu vandeniu (galima ir virintu), kartais nupurkšti lapus. Nuo balandžio mėnesio laistyti reikėtų dažniau, vasarą – gausiai minkštu vandeniu, dažnai purkšti. Kavamedžiai nepakenčia didelių temperatūros svyravimų, netvarkingo laistymo – perdžiovinimo ar užmirkimo. Nuo balandžio iki rugsėjo pradžios reikia tręšti kas 2 savaites organinėmis ir mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje daugiau kalio. Vasarą galima išnešti į nešildomą verandą, balkoną ar terasą. Žiemą patariama kartą per mėnesį tręšti 0,1 proc. koncentracijos mineralinių trąšų tirpalu. Žiemą ar pavasario pradžioje išaugusius didelius augalus reikėtų apgenėti, patrumpinti viršūnę ir didžiąsias šakas, išpjauti sutankėjusias, netaisyklingai išsilanksčiusias šakas, kad augalas gautų daugiau šviesos. Dar reikia prisiminti, kad augimo metu negalima augalo perstatyti į kitą vietą. Kavamedis į tai jautriai reaguoja, pradeda mesti lapus. Jam nepatinka net ir 30-40° pakeistas kampas. Apie tai kavamedis taip pat praneša krintančiais lapais.
SODINIMAS IR PERSODINIMAS. Iki 3 metų jaunus augalus patariama persodinti kasmet pavasarį, o vėliau – kas 2-3 metus. Kiekvieną pavasarį pakeiskite nors viršutinį žemės sluoksnį. Tinkamiausias – silpnai rūgščios reakcijos substratas (iki 6,5 pH), paruoštas iš rūgščių durpių (2/6 dalys), kompostinės (1/6 dalis), velėninės (1/6 dalis) ir lapinės (1/6 dalis) žemės bei smėlio (1/6 dalis). Kad substrate geriau laikytųsi drėgmė, galima pridėti smulkintu kiminu.
DAUGINIMAS. Kavamedžiai dauginami sėklomis ir viršūniniais auginiais. Vegetatyviškai padauginti augalai išlaiko motininio augalo savybes, o išauginti iš sėklų ne visada būna tokie pat. Vegetatyvinam dauginimui tinka 3-4 metų žydėjusių medelių jaunos vienmetės šakelės, kurias geriausia imti iš augalo vidurio. Ūglius supjaustykite auginiais su 2-4 lapeliais. Apatinę auginio dalį nupjaukite įstrižai, kad būtų didesnis šaknijimosi paviršius, o viršutinę dalį – įprastai (stačiai – kad mažiau išgarintu drėgmės). Paruoštus auginius sodinkite į neutralios reakcijos durpių (aukštapelkės) ir perlito (vermikulito) mišinį. Prieš sodinimą apatinius auginių galiukus apvelkite biostimuliatoriaus milteliais arba pamirkykite jų tirpale. Tai skatins šaknelių augimą. Prieš sodinimą substratą perliekite šviesiai rožiniu permanganato tirpalu. Auginius sodinkite taip, kad apatiniai 2 lapeliai iki pusės būtų užberti žemėmis. Laikykite 20-22 °C temperatūroje uždengę plėvele ar stiklu. Kasdien pravėdinkite, jei reikia, apipurkškite, kad oras būtų drėgnas. Maždaug po 35 dienų pradės augti viršutinis pumpuras. Kai pasirodys nauja lapų pora, galima persodinti į mažus, 5-7 cm skersmens, vazonėlius su paruoštu žemiu mišiniu. Į jį dar galima įberti smulkintu medienos anglių.
PATARIMAS. Jeigu kavamedį nusipirkote gėlių parduotuvėje, iš pradžių augalas gražiai atrodo, nes pasodintas į durpinį subdstratą ir auginamas šiltnamiuose ir auginamas ant hidroponinio stalo, kur kasdien pamaitinamas nedidelės koncentracijos trąšų tirpalu, dar gavęs ir augimaą skatinančių hormonų, nuo kurių lapai tampa sodriai žali. Po kiek laiko namuose tų medžiagų veikkimas pasibaigia, augalas nuvargsta ir nunyksta. Todėl patariama įsigytą parduotuvėje kavamedį persodinti į žemių mišinį su kompostine žeme – tada augalas išliks dekoratyvus ir gerai augs, kartu bus mažiau problemų dėl tręšimo. Jei nusipirkote kavamedį ir vazone auga keli pasodinti augalai, juos išsodinkite po vieną į atskirus vazonus, kad geriau stiprėtų.
Video (rusiškai) Kavos medžio auginimas, dauginimas, priežiūra.
Video (rusiškai) Kavamedžio sodinimas iš sėklų.
Video (angliškai) Kavamedžio persodinimas, dauginimas
Žurnalas „Namie ir sode“