Šios gėlės vadinamos įvairiai Dipladenia arba Mandevilla. Jas atskirti – labai sunku, todėl abu šie pavadinimas vartojami sinonimiškai.

Dabar mums įprastesnis pavadinimas yra mandevila, o dipladenijos iš tilkrųjų priklauso mandevilų šeimai, todėl dažniausiai vadinamos bendru – mandevilų – vardu. Šių augalų skirtumus pastebi tik įgudę gėlininkai. Jie teigia, kad tiek vienų, tiek kitų augalų žiedų forma ir spalvos yra tokios pačios (tik dipladenijų žiedai esą vos mažesni), o pagrindinis skirtumas – lapai: mandevilų – siauresni ir ilgesni, dipladenijų – platesni, širdelės formos, kietesni ir lygesni, labiau odiški. Be to, dipladenijos savo forma yra panašesnės į mažus krūmelius ir niekada nepasiekia tokio aukščio kaip mandevilos. Kad ir kaip ten būtų, dėl vieno sutariama – ir vienų, ir kitų augalų auginimas ir priežiūra nesiskiria. Mandevilos vertinamos dėl gausaus, ilgai trunkančio žydėjimo. Jų stambūs taurelės formos žiedai žydi nuo pavasario iki rudens. Ant suaugusio vešlaus augalo vienu metu gali puikuotis iki 50 žiedų. Jie žydi apie 2-3 savaites. Kai kurių rūšių mandevilos skleidžia nestiprų malonų aromatą. Nesudėtinga priežiūra ir įspūdingi išorės duomenys (žiedai, lapai, augalo forma) lėmė šių vijoldių populiarumą tarp gėlininkų. Yra žinoma apie 100 mandevilų rūšių. Mūsų kraštuose dažniausiai parduodamos ir auginamos puikiosios mandevilos (Mandevilla eximia), žydinčios stambiais – 8 cm skersmens – ryškiai raudonals žiedais, blizgiosios mandevilos (Mandevilla splendens) dažnai vadinamos sandevilėmis, rausvosios mandevilos (Mandevilla sanderi), išsiskiriančios pažastiniais žiedynais, kuriuos sudaro 3-5 stambūs rausvi žiedai geltonais viduriukais, boliviškosios mandevilos (Mandevilla boliviensis), žydinčios baltais geltonviduriais žiedais. Dabar galima rasti ir hibridinių šių nuostabių augalų veislių: „Rosea“ – itin stambiais rausvais žiedais, „Amoena“ – ryškiais rausvais geltonviduriais žiedais su tamsiai rožinėmis „akutėmis“, „Super Trouper Double Pink“ – rausvais pilnaviduriais žiedais.

MANDEVILŲ SODINIMAS
Prieš sodindami mandevilas pasirūpinkite geru žemės drenažu, nes drėgmės perteklius yra pražūtingas šaknų sistemai. Žemė turi būti puri ir humusinga. Tinkamomis sąlygomis mandevilos sparčiai auga, ūgliai gali pasiekti trijų metrų ilgį. Mandevilos — žydinčios atogrąžų lianos, kurių tėvynė — kalnuotoji Centrinė ir Pietų Amerika. Mūsų kraštuose jos auginamos kaip kambariniai augalai, vasarą jas tinka auginti terasose, balkonuose, išnešti lauką.

AUGINIMO SĄLYGOS
Mandevilos – nereiklios gėlės. Norint sulaukti gausaus žydėjimo, pakanka auginti jas saulėtoje vietoje visus metu; (tačiau saugoti nuo karštos svilinančio; saulės) ir suteikti trumpą ramybės periodą žiemą. Pavėsyje šių augalų ūgliai laba ištįsta, o žiedų galima ir visai nesulaukt Žiemą temperatūra patalpoje neturi nukristi žemiau 15 °C, esant šalčiau augalas gali numesti lapus. Tik viena rūšis kvapioji mandevila (Mandevilla laxa, lengvai ištveria iki 5 °C temperatūrą.
LAISTYMAS. Kitaip nei daugelis žydinčių augalų, mandevilos pakenčia nedidelę sausrą ir gali toliau žydėti. Nuo pavasario iki rudens laistykite reguliariai, kai džiūsta viršutinis žemės sluoksnis, tačiau neperlaistykite. Tai reiškia, kad žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia. Vasarą augalą galima kasdien apipurkšti. Laistykite iš lėto, kad dirva palengva sugertų visą drėgmę. Žiemą pakanka laistyti kartą per savaitę. Stebėkite, kad žemė netaptų supuolusi, įmirkusi – gali įsimesti šaknų puvinys ir augalas žūti. Žiedinių pumpurų formavimąsi pavasarį skatina laistymas nors porą mėnesių vėsiu (12-15 °C temperatūros vandeniu.

RAMYBĖS PERIODAS. Šiuo laikotarpiu mandevilos netręšiamos ir mažai laistomos – per didelė drėgmė šiuo periodu itin pavojinga. Tačiau substratas neturi visiškai išdžiūti. Dera atminti, kad įjungus centrinį šildymą oras ir augalai gali labai greitai perdžiūti.

GENĖJIMAS. Mandevilos auga labai greitai, todėl genėjimas padeda palaikyti gražią augalo formą. Vazone pakanka 3-5 stiprių jaunų ūglių, iš kurių stiebų formuojamas karkasas. Jei yra tik vienas pagrindinis stiebas, jį reikia trečdaliu patrumpinti, kad paskatintume šoninių ūglių atsiradimą. Žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį pernykščiai ūgliai trumpinami, kad būtų aktyvinamas šoninių pumpurų prabudimas – mandevilos krauna žiedus ant šiųmečių ūglių. Pašalinami apdžiuvę ar per tankūs ūgliai. Vasarą nereikėtų skubėti genėti ūglių – tai gali neigiamai paveikti žydėjimą. Žiedais gausiai apsipila gerai išsivystę augalai, užauginę didelę lapiją.

TRĘŠIMAS. Augimo metu mandevilas reikia tręšti kas savaitę žydinčioms gėlėms skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Tirpiomis trąšomis laistykite žemę aplink augalus ir stenkitės, kad trąšų nepatektų ant lapų, nes jie gali nudeginti. Žiemą, ramybės periodu, augalai netręšiami, o pavasarį, pasirodžius naujiems ūgliams, vėl pradedama tręšti, kad formuotųsi žiedai.

KENKĖJAI. Tinkamai prižiūrimas mandevilas retai pažeidžia kenkėjai, tačiau jei oras pernelyg sausas, gali įsiveisti voratinklinės erkutės. Todėl, jas reikia reguliariai purkšti ir plauti po dušo srove.
Mandevilos sodinimas video (anglų kalba):

Mandevilos sodinimas 2dalis video (anglų kalba):