Kalninių pušų sodinimas, auginimas ir priežiūra gali būti įdomus ir iššūkį keliantis procesas. Štai keletas svarbių punktų apie kalninių pušų auginimą ir priežiūrą:
Rinkite tinkamą vieta: Kalninių pušų dažniausiai auga gerai pralaidžioje dirvoje, turinčioje neutralų arba rūgštų pH. Įsitikinkite, ar pasirinktoje vietoje pušys gaus pakankamai saulės šviesos ir apsaugos nuo stipraus vėjo. Taip pat būtina užtikrinti, kad vieta nėra perdaug vandeninga ir šaknys negaus pernelyg daug vandens.
Dirvožemio paruošimas: Prieš sodindami pušį, gerai paruoškite dirvą. Iškastą reikiamo gilumo duobę užpildykite jį tinkamu dirvožemio mišiniu, kuris sudarytas iš durpių, smėlio ir humuso. Taip pat galite pridėti organinių trąšų, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę.
Sodinimas: Prieš sodinant pušį, praskalaukite šaknis, kad būtų pašalintos negyvos šaknys. Įsitikinkite, kad pušies šaknys telpa iškastoje duobėje ir nėra sulenktos arba sulipusios. Sodinkite medelį tiesiai, šaknys turi būti kruopščiai apipiltos žeme. Sodinti pušį geriausia pavasarį arba ankstyvą rudenį.
Laistymas ir tręšimas: Kalninės pušys paprastai neturi ypatingo laistymo poreikio, tačiau naujai sodinamos pušys gali reikalauti reguliaraus laistymo, ypač karštu ir sausu oru. Tręšti pušį galima naudoti lėtas veikimo trąšas, kurios suteiks reikiamus maistinių medžiagų kiekius. Kalninės pušys turi savo specifines maistines medžiagas, kurios yra būtinos jų sveikam augimui ir vystymuisi. Čia pateikiame keletą pagrindinių maistinių medžiagų, kurias galima naudoti tręšiant kalnines pušis:
• Azotas (N): Azotas yra svarbus augimui, kuris padeda formuoti naujus spyglius ir ūglius. Tręšiant kalnines pušis, galima naudoti azoto turinčias trąšas, pavyzdžiui, amonio nitratą arba karbamido formą. Svarbu atkreipti dėmesį į teisingą azoto kiekį, nes pernelyg didelis azoto kiekis gali padidinti jautrumą ligoms.
• Fosforas (P): Fosforas yra svarbus maistinė medžiaga, skatinanti šaknų augimą ir vystymąsi. Tręšiant kalnines pušis, galima naudoti fosforo trąšas, pavyzdžiui, superfosfatą arba fosforo rūgštį. Fosforas yra svarbus naujų šaknų formavimui, todėl ypatingai svarbu šaknų sistemai ir pradiniam augimui.
• Kalis (K): Kalis yra svarbus maistinė medžiaga, reguliuojanti vandens balansą augalų ląstelėse ir padedanti atsparumui stresui. Tręšiant kalnines pušis, galima naudoti kalio trąšas, pavyzdžiui, kalio sulfatą arba kalio nitratą. Kalis taip pat padeda pušiai peržiemoti ir gerina jos bendrą sveikatą.
• Mikroelementai: Be pagrindinių maistinių medžiagų, kalninės pušys taip pat reikalauja tam tikrų mikroelementų, pvz., geležies, magnio, mangano ir kt. Šie mikroelementai yra svarbūs normaliam augimui ir vystymuisi. Tręšiant pušis, galima naudoti trąšas, kuriose yra mikroelementų, arba papildomai jas pridėti, jei pastebima trūksta tam tikro mikroelemento simptomų (pvz., spyglių spalvos pokyčiai).
Svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą tręšimo dozę ir laikytis nurodytos instrukcijos, kad būtų išvengta pernelyg didelio tręšimo, kuris gali sukelti pažeidimus. Geriausia pasikonsultuoti su specialistu arba vietos sodininkystės centrų darbuotoju, kad gautumėte konkretesnes rekomendacijas dėl tinkamų tręšimo metodų ir dozių, atsižvelgiant į jūsų konkretų kontekstą ir kalninės pušies būklę.
Kalninių pušų priežiūra: Nuolat aplink medelį šalinkite žolę ir kitas konkuruojančias augalų rūšis. Be to, pašalinkite sausas, ligotas pušies šakas, kad išlaikytumėte jos sveikatą ir formą. Jei pastebite ligos požymių, pavyzdžiui, rudos dėmės ant lapų, kreipkitės į specialistą, kad nustatytumėte, kokios ligos tai gali būti ir kaip jas gydyti.
Kalninių pušų ligos ir gydymo būdai:
•
Pušies puvinys (Dothistroma needle blight): Tai gana paplitusi liga, kurią sukelia grybas. Jos simptomai apima rudos arba geltonos spalvos dėmes ant pušies spyglių. Gydymo būdai apima pašalinti ir sunaikinti užsikrėtusias šakas, taip pat naudojant fungicidus, kurie gali padėti kontroliuoti grybą.
•
Pušies spyglių rūdys (Pine needle cast): Šią ligą sukelia grybai, kurie infekuoja pušies spygliu. Infekuoti spygliai gali keisti spalvą, tapti geltonos arba rudos. Gydymo metodai apima infekuotų spyglių pašalinimą ir naudojant fungicidus gydymą, norint sustabdyti grybo plitimą. Taip pat svarbu pagerinti oro cirkuliaciją pušies apgenėjant pertankias šakas.
•
Pušies kankorėžio lerva (Pine sawfly): Tai yra vabzdžio lerva, kuri maitinasi pušies spygliais. Norint kontroliuoti šią ligą, galima renkant šias lervas rankomis arba naudojant specialius pesticidus.
•
Pušies šakų kankorėžio lerva (Pine tip moth): Tai dar viena lerva, kuri maitinasi pušies šakomis ir pumpurais. Jos buvimą galima pastebėti, kai šakos tampa menkos ir ima džiūti. Gydymo būdai apima užkrėstų šakų pašalinimą ir jų sunaikinimą. Taip pat galima naudoti pesticidus, skirtus kovai su šiuo kenkėju.
Šie pateikti pavyzdžiai yra tik keletas dažniausių kalninių pušų ligų. Svarbu atidžiai stebėti jūsų pušį ir, jei pastebite abejotinų simptomų, konsultuotis su vietos sodininkystės centrų specialistais ar dendrologais. Jie galės tiksliau nustatyti ligos priežastį ir pasiūlyti tinkamus gydymo metodus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Kalninių pušų dauginimas. Kalninės pušys gali būti dauginamos įvairiais būdais, įskaitant sėklomis, auginiais ir mišriojo dauginimo metodu. Štai keletas būdų, kaip galima dauginti kalnines pušis:
• Sėklų dauginimas: Tai natūralus būdas dauginti kalnines pušis. Sėklų surinkimas gali būti atliekamas iš brandžių pušų, o tai dažniausiai daroma rudenį. Surinktos sėklos turi būti stratifikuotos. Tada galite sėti sėklas į specialiai paruoštą dirvą ir laikyti jas drėgnoje ir vėsioje vietoje. Sėklos paprastai pradeda dygti po tam tikro laiko, bet tai gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Sėklos dauginimas gali užtrukti ilgą laiką ir yra tinkamas žmonėms, kurie nori turėti daug pušų ir yra pasirengę ilgam laikui laukti rezultatų.
• Dauginimas sodinukais: Pasirinkite sveiką ir stiprią kalninę pušį. Geriausias laikas sodinukų dauginimui yra ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo. Nupjaukite šakeles iš pušies. Pasirinkite šakas, kurios yra sveikos, stiprios ir turi gerą augimo potencialą. Pašalinkite apatinius spyglius paliekant tik viršutinius. Tai padės sumažinti vandens praradimą ir skatins šaknų augimą. Paruoškite dirvožemio mišinį, kuris tinka sodinukų dauginimui. Tai gali būti mišinys iš durpių, smėlio ir kitų organinių medžiagų. Į švarų ir drėgną dirvą įsodinkite šakeles. Galite naudoti puodelius arba indelius, kurie tinkamai nudrenuoja vandenį. Laikykite sodinukus drėgnoje aplinkoje ir užtikrinkite, kad dirva būtų šiek tiek drėgna. Reguliariai laistykite, kad išlaikytumėte tinkamą drėgmės lygį. Per kelias savaites ar mėnesius šakos turi įsišaknyti ir pradėti vystytis kaip atskiri sodinukai. Kai sodinukai pasieks pakankamą dydį ir taps stiprūs, galite juos persodinti į atskirus puodelius arba tiesiogiai į žemę pasirinktoje vietoje.
• Mišriojo dauginimo metodas: Šis būdas apima sodinukų ir sėklų derinį. Jis gali būti naudojamas siekiant paspartinti augalų dauginimosi procesą ir užtikrinti didesnį sėkmingumo lygį. Pavyzdžiui, galite sodinti sėklą tiesiogiai į žemę, o po to, kai pasirodo pirmieji daigai, galite sodinti auginius iš pušies, kurių jau gausite. Tai suteikia galimybę paspartinti naujų pušų augimą ir užtikrinti didesnį jų išlikimą.
Svarbu pažymėti, kad kalninių pušų dauginimas gali būti sunkus ir užtrukti ilgą laiką. Tai reikalauja kantrybės ir nuolatinės priežiūros. Taip pat būtina rinktis sveikas ir stiprias pušies rūšis ir tinkamai prižiūrėti naujus augalus, kad jie galėtų sveikai augti.