Svarainių auginimas

SVARAINIAISvarainių vaisiai – gausus mineralinių medžiagų (kalio, geležies, natrio, magnio, kalcio), organinių rūgščių, vitaminų šaltinis. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu. Svarainiai vadinami šiaurietiškomis citrinomis, nes sukaupia daug vitamino C. Jie gali būti naudojami gaminant sultis, vynus, tyreles, tinka ekstraktų ir pektino gamybai. Ledai, jogurtai, sirupai, likeriai, gaivieji gėrimai, duona su svarainių pektinu, džemas, karamelės, cukatos – tai vieni iš daugelio svarainių produktų, paplitusių Baltijos regiono rinkoje.

PAPRASTI SVARAINIAIBaltiškosios veislės

Svarainiai – kol kas mažai sukultūrinti augalai. Jų veislią pasaulyje egzistuoja ne viena, tačiau visos jos – dekoratyvinės. Svarainių, skirtų vaisiams auginti, atranka pradėta 5-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį Latvijoje. Latvių mokslininkas Albertas Tycas buvo sukūręs kultūrinių svarainių veislių, tačiau jos nepaplito. Pirmieji versliniai svarainynai įveisti Latvijoje 7-ąjį dešimtmetį. 1980-1990 m. versliniai svarainių augynai sparčiai plėtėsi Lietuvoje ir Latvijoje ir ėmė net 500 ha plotą. Deja, dabar jų beveik nelikę. 1992-aisiais svarainių auginimo technologijų srityje pradėjo bendradarbiauti Latvijos, Lietuvos ir Švedijos mokslininkai.

Mėgstame sakyti: „Mūsų citrina – svarainis.“ Svarainių augina dažnas sodininkas. Nors suaugusiems šiems augalams priežiūra – nebūtina, tinkamai prižiūrimi jie augs ir derės geriau.

Bendradarbiaujant LAMMC SDI, Latvijos sodininkystės institutui ir Švedijos sodininkystės ir atrankos institutui sukurtos trys pirmosios oficialios sukultūrintų japoninių svarainių veislės: „Rasa“, „Darius“ ir „Rondo“. Šių veislių augalai – bedygliai, vaisiai – dideli, jų minkštimas – storas, paviršius – lygus. „Rasa“ – latvių mokslininkų kūrinys, o veislių „Darius“ ir „Rondo“ autorystė priklauso visiems trims minėtiems institutams. Vieną iš svarainių veislių buvo nutarta pavadinti Lietuvos mokslininko Dariaus Kviklio vardu.

Kur sodinti svarainius

Tinkamiausias laikas svarainių krūmeliams sodinti – pavasaris. Tai geriausia padaryti kuo anksčiau, kai tik išeina pašalas, pavyzdžiui, balandžio pradžioje. Svarainių pranašumai – jų atsparumas sausrai ir nepalankioms dirvos sąlygoms, taip pat gebėjimas augti eroduotuose šlaituose. Svarainiai – nereiklūs augalai, tačiau geriau auga lengvame derlingame dirvožemyje. Jiems labai svarbi rūgšti dirva. Geriausias pasirinkimas – dirva, kurios pH lygis – 5-6. Neutralaus rūgštingumo ar šarminėse dirvose augančius japoninius svarainius greitai ištinka chlorozė – lapai pageltonuoja ir skursta patys krūmai. Kadangi Lietuvoje daug kur dirvos yra šarminės, jas reikėtų parūgštinti aukštapelkių durpėmis. Dirvos pH galima pakeisti pasitelkus sierą, pjuvenas, spygliuočių žievę. Svarainiams reikia parinkti saulėtą vietą, pietini nuolydį. Pavėsyje augalai auga gerai, tačiau mezga mažiau vaisių. Be to, saulės atokaitoje svarainių vaisiai greičiau sunoksta. Vieta gali būti atvira ir perpučiama vėjo. Tokioje vietovėje svarainiai mažiau sirgs. Mokslininkai pataria sodinant svarainius tarp jų palikti 1 m atstumus, tarp eilių – 3 m.

Kaip dauginti?

Japoninius svarainius galima dauginti sėklomis (generatyviniu būdu) ir auginiais (vegetatyviniu būdu). Dauginimas auginiais – sudėtingesnis, reikalaujantis dirbtinio rūko įrenginių ir specialių šaknijimosi stimuliatorių. Tačiau vegetatyviniu būdu padauginti krūmai išaugs tapatūs motininiams augalams. Dauginant sėklomis sunku nusakyti būsimųjų augalų savybes – net iš to paties vaisiaus sėklų išaugę krūmai gali skirtis vaisių dydžiu, sunokimo laiku, augimo ypatumais. Tiesa, ištyrus svarainių požymių perdavimą palikuonims buvo nustatyta, kad pirmosios kartos sėjinukai paveldi tam tikrus motininių augalų požymius. Taigi dauginant svarainius sėklomis nereikia nusiminti, kad tik dalis sėjinukų bus panašūs į motininius augalus.

JAPONINIS SVARAINIS

JAPONINIS SVARAINIS

Kadangi kol kas dažniausiai auginami neveisliniai svarainiai, jie dauginami sėklomis. Pasirinkus norimą augalą, sėklos išimamos iš visiškai sunokusių sveikų vaisių. Sėti galima rudenį, tačiau yra pavojus, kad sėklas žemėje gali sugraužti pelės. Pavasario sėjai skirtos sėklos stratifikuojamos, t. y. laikomos žemoje pliusinėje temperatūroje (2-4 °C) apie 2-2,5 mėnesio. Sėti reikia į lysves, paliekant 20- 25 cm atstumus tarp eilučių ir 7-10 cm tarp sėklų. Jeigu per vienerius metus sėjinukai neišaugo, juos reikia palikti augti antriesiems metams. Tačiau šiuo atveju reikėtų augalams pakirsti šaknis 10-15 cm gylyje, nes svarainiai formuoja liemenines šaknis, kurios mažai šakojasi, tad iškasti dvimečiai augalai sunkiau prigis. Pakirtus šaknis, sužadinamas šaknų šakojimasis, todėl tokie augalai lengvai perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Dauginimo sėklomis trūkumas tas, kad neaišku, iš kur atkeliavo motininius krūmus apvaisinusios žiedadulkės. Kiekviena sėkla – tai vis naujas augalas. Kaip jau minėta, daugindami vegetatyviškai – auginiais, turėsite lygiai tokį pat krūmą, koks patinka. Tad jei motininis krūmas patinka būtent toks, kokį matote (dideliais vaisiais, bedyglis ir pan.), rinkitės šį dauginimo būdą. Auginiai atskiriam nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, kol dar nėra visiškai sumedėję. Kuo ilgesni japoninių svarainių žalieji auginiai, tuo geriau jie įsišaknija. Geriausiai įsišaknija viršūniniai auginiai. Kone perpus prasčiau įsišaknija ūglių vidurio auginiai, o blogiausiai – ūglių pagrindo auginiai. Japoniniai svarainiai yra kryžmadulkiai, todėl jų negalima sodinti po vieną – turi būti mažiausiai du augalai. Jei netoliese nebus kitų svarainių, krūmas augs, gausiai žydės, tačiau nemegs vaisių. Šeimos poreikiams sodinkite 2-4 krūmus ir džiaukitės vitaminingais vaisiais.

Svarainių priežiūra.

Laistyti svarainių nereikia. Jų šaknys – ilgos ir stiprios, todėl geba pasiimti reikalingą kiekį vandens. Žinoma, ilgalaikė sausra, trunkanti apie porą mėnesių, gali pakenkti augalams, bet Lietuvos sąlygomis svarainiai augs be jokių bėdų. Dėl tos pačios priežasties jie nėra reiklūs trąšoms. Jeigu dirvožemis pakankamai turtingas maisto medžiagų, pakaks gegužę po krūmu paberti 50 g salietros. Kol svarainiai – jauni, būtina stropiai kovoti su piktžolėmis, nes jos augalus nustelbia, atima drėgmę ir maisto medžiagas. Pokrūmius naudinga mulčiuoti pjuvenomis, durpėmis, medienos drožlėmis, uždengti juoda agro ar polietileno plėvele. Organinio mulčio sluoksnį kasmet ar kas dvejus metus teks papildyti 5 cm. Mulčiuojant pjuvenomis, jų reikia paberti kiekvienais metais. Mulčiuoti organiniu ar sintetiniu mulčiu japoniniai svarainiai geriau auga ir gausiau dera. Uždengus pokrūmius juoda plėvele anksčiau sunoksta vaisiai.
Nors svarainiai Lietuvoje auga ganėtinai ilgai, iki šiol nepastebėta didelių jų ligų ar kenkėjų. Svarainiai yra sėklavaisiai ir priklauso erškėtinių šeimai kaip obelys ir kriaušės, todėl bendri yra ir jų kenkėjai, bet šie dažniau pasirenka skanesnius nei svarainiai vaisius. Todėl svarainius galima išauginti be jokių purškiamųjų ar kitokių apsaugos priemonių. Apnikus chlorozei, augalus reikėtų apipurkšti geležies chelato tirpalu (įsisavinamu per lapus) arba tiesiog palaistyti parūgštintu vandeniu. Svarainiai – atsparūs ligoms, tačiau vaisių ir šakų puviniai – ne tokie jau reti reiškiniai. Jeigu šakelė pradėjo pūti ar džiūti vasarą, ją reikia iškart pašalinti prie pat pagrindo, kad neužkrėstų viso krūmo. Atėjus rudeniui patariama nuskinti visus vaisius, nes likę ant šakų vaisiai supūva ir užkratas gali pažeisti kitas augalo dalis. Svarainiams labiausiai reikia kalio ir azoto, todėl juos galite kasmet pavasarį patręšti. Būtina atminti, kad tam netinka kalio chloridas. Geriausia rinktis kalio sulfatą arba magneziją. Genėti ir praretinti svarainius reikia tada, kai per daug sutankėja krūmai ar kai stiebai nusensta (6-7 metų). Šiuo aspektu svarainiai panašūs serbentus – išleidžia daug atžalų. Patys gražiausi vaisiai užauga ant jaunų (2-3 metų) šakelių. Taigi po 2 ar 3 senesnes (nuo 5-6 metų) šakas galima kasmet pašalinti sekatoriumi – nupjauti prie pat žemės.

Vaisių nokimo laikas
• Ankstyvasis – vaisiai sunoksta iki rugsėjo 1 d.
•Vidutinis – vaisiai sunoksta iki rugsėjo 15 d.
• Vėlyvasis – vaisiai sunoksta po rugsėjo 15 d.
Kuo svarainių derlius ankstyvesnis, tuo geresnis Lietuvos sąlygomis, nes visiškai prinoksta ir pasižymi ypatingu aromatu. Jeigu derlius „nusikelia“ spalį, šalnos pažeidžia vaisius ir jie pavandenija. Kuo labiau sunokę vaisiai, tuo jie vertingesni, jau pasidengę eterinių aliejų turtingu vaškiniu sluoksniu. Jeigu vaisiai rudenį būna vis dar melsvi ar žali, vadinasi, svarainiai – labai vėlyvi, nes visi pageltonuoja.

SVARAINIŲ DAUGINIMAS VIDEO:

JAPONINIŲ SVARAINIŲ AUGINIMAS VIDEO:

5 komentarai

  1. Laba diena,
    Puikus straipsnis. Gal būtų galima gauti kokio svarainių augintojo kontaktus konsultacijai?
    Ačiū.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>