Obelų ligos ir jų gydymas

Obelų miltligė

Obelų miltligė

MILTLIGĖ

Miltligė – grybinė liga, pažeidžianti praktiškai visas gyvybiškai svarbias augalų dalis: lapus, pumpurus. žiedynus, ūglius. Iš pradžių ant atsiranda miltingos balsvos apnašos, vėliau jos paruduoja ir pasidengia smulkiais juodais Skaityti toliau

KADA GENĖTI VAISMEDŽIUS?

Obels genėjimas

Neretai manoma, kad obelis galima genėti tik žiemą arba anksti pavasarį. Tai netiesa. Jos. priklausomai nuo ūgio, amžiaus ir atsparumo, genimos beveik visą sezoną. Dažniausiai vaismedžiai genimi antroje žiemos pusėje (jeigu lauke ne šalčiau negu -10′ C) ir pavasarį iki žydėjimo pabaigos. Rečiau — vasarą, kai obelys sparčiai auga, ir ankstyvą rudenį, likus maždaug mėnesiui iki vaisių skynimo.

Žiemą dažniausiai genimi seni ir aukšti medžiai. Jei sodas didelis, pradedama genėti anksčiau, žiemą patariama genėti tik labai stiprias, šalčiui atsparias veisles, nepjauti labai storų šakų, nes per šalčius žaizdos sunkiai gyja. Jeigu sodas nedidelis, verčiau palaukti kovo arba balandžio. Nereikėtų ir vėluoti — specialistai sako, jog genėti galima net žydinčias obelis, bet geriausia vainiką išretinti iki pirmo profilaktinio purškimo insekticidais ir fungicidais (balandžio 15-20 d.).

Žiemą arba pavasarį tinka genėti senus, silpnai ir lėtai augančius medžius — jie bus vešlesni, augins daugiau ūglių. Sparčiai ir vešliai augančias obelis geriau genėti vasarą, tuomet jos mažiau augins ūglių ir lapų, saulė pasieks visas šakas, ir subręs daugiau kokybiškų obuolių.
Jeigu buvo genėta pavasarį arba medis yra tinkamai suformuotas, derančių obelų šoninės šakos vasarą neliečiamos. Išpjaunamos tik viršutinės, jeigu užauga per didelės (galima genėti praėjus maždaug 2 savaitėms po žydėjimo), patrumpinami nauji horizontalūs ūgliai arba išpjaunami, išlaužiami nereikalingi vertikalūs ūgliai, kurie labai sutankina vainiką. užstoja saulę ir eikvoja daug maisto medžiagų. Derančios obelys dar kartą genimos ankstyva rudenį, kai sparčiai auga ir noksta vaisiai. Tuomet vėl išpjaunami pernelyg augantys nauji ūgliai.

Naudingi video:
Obels genėjimas (anglų kalba):

Vaismedžių vėžys

obels vėžys
Daugelyje sodų yra vaismedžių, sergančių vėžiu. Ant liemens ir storesnių šakų atsiranda gilios, negyjančios žaizdos, žievė apmiršta ir lupasi. Vėžį sukelia bakterijos ir parazitiniai grybai. Jis yra užkrečiamas. Iš pradžių vėžiu apkrėstoje vietoje žievė įdumba ir prikempa. Vėliau ji sutrūkinėja, nutrupa, ir atsiranda žaizda.

Ji negyja, kasmet vis platėja ir gilėja. Labai nuo vėžio nukentėk medžiai nustoja derėti ir sunyksta. Smarkiai apkrėstų jaunų medelių negydykite, o iškaskite ir sudeginkite. Senesnių vaismedžių vėžio žaizdas labai stropiai išpjaukite, apimdami iki 2-3 cm sveikos medienos, o drožles sudeginkite.

Žaizdą dezinfekuokite 5 proc. mėlynojo akmenėlio tirpalu ir užtepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Šis darbas atliekamas kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.

OBELIŲ IR KRIAUŠIŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

Obelis pavasarį

Norint sunaikinti peržiemojusių kenkėjų kiaušinėlius, vikšrelius ir ligų sukėlėjus, prieš pumpurų brinkimą vaismedžius reikia nupurkšti 3 proc. nitrafeno arba 7 proc. karbamido, arba 10 proc. kalio chlorido tirpalu.
Norint išnaikinti rauplių askosporas ir besiritančius amarus, blakutes, lapsiukus ir verpikus, sprogstant pumpurams reikia purkšti bordo skysčiu arba 0,4 proc. vario chloridu, pridėjus 0,25-0,3 proc. trichlormetafoso-3. Tokiais pat chemikalais purškiama ir prieš vaismedžių žydėjimą, kai norima išnaikinti rausvąsias ir rudąsias erkes, žiemsprindžius ir kandis. Po vaismedžių žydėjimo ir krintant vaisių ukuomazgoins, reikia purkšti 0,4 proc. polikarbicidu, įmaišant mikrobiologinių preparatų — 0,5-1 proc. B1P, dendrobacilino ir entobakterino. Šiais chemikalais išnaikinamos rauplės, vaisiapūdžiai, rudmargės sukėlėjai ir kiti kenkėjai.