Šaltalankiai – imuninei sistemai stiprinti

Šaltalankių arbatos receptas

Imuninei sistemai stiprinti labai tinka šaltalankių pumpurai ir lapai. (Sakoma, kad tai daug geriau nei šaltalankių sultys). Jų galima prisirinkti pavasarį, maždaug balandžio mėnesio viduryje. Šaltalankių lapuose yra daug vitamino C ir serotonino. Dėl jo trūkumo organizme nusilpsta nervų sistema, atsiranda nemiga, sutrinka hormonų pusiausvyra kraujyje. Be to, serotoninas stiprina imunitetą, malšina traukulius. Skaityti toliau

Kodėl bala agurkų lapai? Agurkų miltligė.

Agurkų miltligė

Klausimas.
Turime sodą, kuriame auginame įvairių daržovių, tačiau agurkų beveik niekada neturime. Sėjame lysves po daržo plėvele. Agurkai auga lyg ir neblogai. Kai pradeda žydėti, nudengiame. Per savaitę lapai ima balti, pasidaro sausi ir Skaityti toliau

Kopūstų daigai. Kopūstų sodinimas.

Kada ir kokius kopūstų daigus reikėtų pirkti? Pirkite tokius daigus, kokius kopūstus norite auginti: ankstyvuosius, vėlyvuosius ar kt. Sodinti ankstyvųjų kopūstų daigus reikėtų nuo balandžio iki gegužės pradžios. Skaityti toliau

Gražgarstė – rukola

Rukola

Ant palangės, balkone ir daržo lysvėje auginamos sėjamosios gražgarstės (Rucola selvatica). Dažnai jos vadinamos lotyniškai — rukolomis. Šie bastutinių (Brassicaceae) šeimos laukinės floros Skaityti toliau

Vandens lelijos

Vandens lelija

Rinktis yra iš ko. Šiais Iaikais yra daugybė veislių, galinčių jus nudžiuginti ir neįprasta žiedlapių spalva (balta, geltona, oranžine, alyvine, tamsiai violetine, tamsiai raudona ir t. t.), ir skirtingų formų žiedais, ir įvairių atspalvių lapais. Skaityti toliau

Svogūnų sodinimas ir auginimas

Svogunai

Kada sodinti svogūnus.
Šis klausimas aktualiausias pradedantiems daržininkams, nes prityrę ūkininkai jau pratę vadovautis ne tik kalendoriumi… Dažniausiai orientuojamasi į Šv. Stanislovą, t. y. gegužės 8 d. Liaudis šią dieną dažnai ir vadindavo Skaityti toliau

Pjuvenos darže ir sode nauda ir pavojai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Mulčiavimui Pjuvenos – puiki mulčiavimo medžiaga. Jos saugo šilumą, drėgmę, sukuria idealias gyvenimo sąlygas sliekams ir organines atliekas perdirbančioms dirvos bakterijoms. Pjuvenų mulčias neleidžia augti Skaityti toliau

Daržininkų vasaris

Šiltnamyje auginamoms Daržovėms, o ypač pomidorams, reikia magnio trąšų, nes dėl magnio trūkumo augalai blogiau pasisavina fosforą — prasčiau vystosi šaknys, jie lėčiau auga ir žydi. Tad reiktų įsigyti magnio sulfato Skaityti toliau

Kompostas.

KOMPOSTAS

Sodyboje ar sode per metus kaupiamos visos pūvančios organinės atliekos yra puikios natūralios trąšos. Dvi dėžės — tai visas komposto gavybos „mechanizmas“.

Kaip nesunkiai per metus kolektyvinio sodo sklype galima gauti 20-30 kibirų puikių natūralių trąšų?

Sklypo pakraštyje, toliau nuo gyvenamojo namo, viena šalia kitos stovi dvi medinės dėžės, tačiau tinka ir didelės metalinės ar plastikinės statinės, rezervuarai – tai, kur galima kaupti visa, kas pūva. Mūsų sode viskas prasidėjo nuo vienos dėžės, į kurią per sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens – buvo metamos visos organinės atliekos: pavasarį sugrėbti pernykščiai lapai, vasarą išravėtos piktžolės, rudenį nurauta augalija ir pan. Net pūvantys maisto likučiai, taip pat kavos tirščiai ar panaudotos arbatžolės keliaudavo ten. Jei atskirai nekaupiate krosnies ar židinio pelenų, juos irgi galima berti į minėtą talpyklą. Būsimą kompostą reikia periodiškai palaistyti, nes vien lietaus nepakanka – taip greičiau viskas pūva. Patariama ten įmesti sliekų (ravint ar kasant dirvą jų visada galima aptikti), mat jie labai paspartina
kompostavimą. Per sezoną susikaupusi žalioji masė peržiemodavo. Visaverčiu kompostu ji tapdavo tik po trejų metų, tiesa, toks kompostas būna nevienalytis: giliau dugne – supuvęs ir perpuvęs, paviršiuje – nelabai.

Vieną pavasarį šalia minėtos dėžės nusprendėme pastatyti tokią pat antrą. Pavasari į šią dėžę iš pirmosios šakėmis permetama visą pusiau apirusi biomasė. Dėl vienos svarios priežasties: viršuje esanti mažai suirusi biomasė atsiduria kitos talpyklos dugne, o gerokai apipuvusi – viršuje. Svarbiausia, kad visa ši žolių, lapų, maisto atliekų krūva kaip reikiant „prasivėdina“, gauna deguonies – tai viena pagrindinių visų biologinių atliekų greito puvimo sąlygų. Ištuštintoje pirmojoje dėžėje kaupiamos visos naujojo sodininkystės sezono atliekos. Sunaudojus kompostą iš antrosios talpyklos, į ją perkraunamas pusiau perpuvęs kompostas iš pirmosios. O ši gali vėl priimti pirmąją pavasarinę biomasės „porciją“.

Dabar komposto gavybos procesas trunka porą metų, ir kiekvieną balandį iš antrosios dėžės turime 20-30 kibirą puikiausio komposto, kaip sakoma, „iš nieko“: juo tampa visos biologinės atliekos. Tokio kiekio komposto pakanka ne tik dviem šiltnamiams patręšti, bet ir dirvožemiui aplink vaismedžius, krūmus bei ruošiamų lysvių žemei pagerinti. Žinoma, subrendusio komposto kiekis būna beveik perpus mažesnis už pradinį. Visiškai perpuvusio komposto masė būna vientisa, tamsios spalvos, beveik juoda. Sugniaužus ją saujoje, ranka visiškai neišsitepa.

Kam ir kada naudoti?
Tręšti subrendusiu kompostu galima bet kada, tik svarbu iškratytą iš talpyklos masę tuojau pat įterpti į dirvą, antraip išgaruos joje esančios naudingosios medžiagos. Iš dėžės išimtą visiškai supuvusį kompostą patariama iš karto uždengti polietileno plėvele. Sandariai laikoma, jis gali išbūti iki vasaros pradžios, kt. bus išbarstytas. Lengvai dirvai (smėliui, priesmėliu: komposto reikia daugiau, sunkiai (prie moliui) – mažiau. Patręšta kompostu dirva po trejų metų pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą. Tada komposto, kiekį galima mažinti, bet tręšti reikėtų kasmet.
Kiek šio komposto beriama į dirvą? Orientuokitės pagal tai, kad 1 kg komposto (vidutinio dydžio kibire telpa apie: 5-6 kg) reikia 1 m2. Kompostas – tai n. dirvai gerinti skirtas gruntas, todėl pakanka jį įterpti į dirvožemi negiliai, vos, 8-12 cm gylyje.
Greitai augančius augalus (salota, morkas) reikia tręšti persijotu perpuvusiu kompostu, pomidorams ir bulvėms derėtų naudoti ypač gerai persijotą kompostą.
Uogakrūmiams ir vaismedžiams taip pat labai tinka šis kompostas. Jo atsargiai, saugant šaknis, įterpiama į dirvą, ne giliai perkasant žemę ratu aplink augalą. Kompostu galima mulčiuoti vaismedžius, uogakrūmius, braškes. Geriausi. mulčiuoti ką tik pasodintas braškes arba iškart nuskynus uogas.
Šiltnamiuose žemė tręšiama prieš augalų sėją ar sodinimą. Taip tręšiami agurkai, pomidorai, paprikos, baklažanai. Kompostu – būtinai gerai perpuvusiu – galite „palepinti“ ir gėles ar dekoratyvinius augalus.
Dirvoje kompostas, kaip trąša, veik:. 3-4 metus. Tiesa, tręšiamoji jo įtaka augalams paveikiausia pirmaisiais metais.- Be to, šiomis organinėmis trąšomis ne maitinami augalai, bet ir dirvožemis pildomas organine medžiaga – humusu.

Žurl. „Namie sode“ 2013m. Nr.6

Šparagai

SparagaiŠparagai

Maistui vartojami jauni, vešlūs, dar iš žemės neprasikale ūgliai. Iš jų verdamos sriubos, gaminamos salotos, jie puikiai tinka prie mėsos bei kiaušinių patiekalų.

Pirmaisiais metais daigai auginami daigyne, kitų metų pavasarį iškasami ir sodinami į nuolatinę augimo vietą. Trečiaisiais metais balandžio mėnesį imamas derlius. Gerai auga lengvoje, humusingoje, nuo vėjų apsaugotoje dirvoje.